Santrauka
Jėzuitų ordinas buvo pati jaunoji vienuolių organizacija, 1540 m. įkurta kovai su plintančiu protestantizmu. Be to, vienas iš didžiausių jėzuitų nuopelnų buvo tas, kad jie pirmieji susirūpino liaudimi. Vilniaus vyskupas Protasevičius, norėdamas paruošti kunigų iš savo žmonių tarpo ir rūpindamasis kovoti su protestantais, atsikvietė į Vilnių jėzuitų; jie čia įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje, vadinamą kolegija (žiūr.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1687 m. tėvai jėzuitai suremontuotą mūrinį namą atidavė vaistinei. |
| t-002 1569 m. spalio 4 d. Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir jėzuitų atkvietimo fundavo bei įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. |
| t-003 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių. |
| t-004 1773 m. įkurta Edukacinė komisija turėjo perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. |
| t-005 1668 m. gegužės 17 d. karaliaus raštu Šv. Jono bažnyčios priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams. |
| t-006 Jėzuitai 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą, vieną svarbiausių Baroko epochos kultūros dėmenų. |
| t-007 Disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų. |
| t-008 1773 m. įkurta Edukacinė komisija turėjo perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. |
| t-009 Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui. |
| t-010 1575 m. Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui. |
| t-011 Vilniaus kapitula perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams teisę siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarą. |
| t-012 Karalius vyskupo Protasevičiaus funduotą ir aprūpintą jėzuitų kolegiją pakėlė iki universiteto laipsnio. |
| t-013 Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa padavė skundą prieš ankstesniuosius tėvus jėzuitus dėl bažnyčios fundacijų. |
| t-014 1569 m. spalio 4 d. Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir jėzuitų atkvietimo fundavo bei įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. |
| t-015 Karalius vyskupo Protasevičiaus funduotą ir aprūpintą jėzuitų kolegiją pakėlė iki universiteto laipsnio. |
| t-016 Michałas Balińskis negailestingai kritikavo jėzuitų ordino veiklą XVII-XVIII a. |
| t-017 Aprašydamas Vilniaus aukštosios mokyklos raidą, autorius griežtai kritikavo jėzuitų ordino veiklą XVII-XVIII a. |
| t-018 1687 m. jėzuitai suremontavo mūrinį namą, atidavė jį vaistinei ir pavedė vaistininkui kasmet mokėti po 140 auksinų bažnyčiai. |
| t-019 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymas Lietuvoje siejamas su simboline Baroko epochos pradžia. |
| t-020 Iš Braunsbergo atvykusiems jėzuitams iš pradžių buvo sunku įsitvirtinti Vilniuje. |
| t-021 1569 m. vyskupo kvietimu į Vilnių atvykę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir planavo ją pertvarkyti į universitetą. |
| t-022 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių. |
| t-023 Vilniaus kapitula perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams teisę siūlyti nuolatinį Šv. Jono bažnyčios vikarą. |
| t-024 Andrius Klingeris, jėzuitų Lietuvos provincijos viršininkas, pasirašė leidimą spausdinti pirmąją Lietuvos istorijos dalį. |
| t-025 1583 m. jėzuitai į Žemaičius ir Livoniją pasiuntė kunigą Jokūbą Lencicijų su dviem bičiuliais misionieriais. |
| t-026 Narbutas perteikia jėzuitų istoriko pasakojimą, kad, jėzuitams naikinant senojo tikėjimo liekanas, kilo audra ir griausmas. |
| t-027 Po ketverių metų Žemaičių vyskupas Melchioras Giedraitis vėl išsikvietė jėzuitus į dieceziją, kurioje stigo krikščioniško mokymo. |
| t-028 Narbutas nurodo ordino istoriko pasakojimą, kad iš nukirsto didelio ąžuolo drevės išskrido sparnuota nepaprasto dydžio rupūžė. |
| t-029 1618 m. Kražiuose įsitvirtinę jėzuitai savo misijoje rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių. |
| t-030 Narbutas rašo, kad jėzuitai minėtose vietovėse išdraskė šešis altorius ir iškirto aukojimams skirtus ąžuolus bei liepas. |
| t-031 Be to, vienas iš didžiausių jėzuitų nuopelnų buvo tas, kad jie pirmieji susirūpino liaudimi. |
| t-032 1655 m., prasidėjus Rusijos ir Švedijos kariuomenių okupacijai, jėzuitai iš Vilniaus pasitraukė į Lenkiją. |
| t-033 IV priedas Apie aukštųjų žynių ženklus Vieno piliečio dvarininko, kurio pavardės nurodyti netu riu leidimo, privačioje bibliotekoje yra rankraštinė Bažnyčios istorija, sukompiliuota kažkokio jėzuito susidedanti iš daugy bės išrašų iš kronikų ir įvairiausių. |