Santrauka
Jėzuitų ordinas buvo pati jaunoji vienuolių organizacija, 1540 m. įkurta kovai su plintančiu protestantizmu. Be to, vienas iš didžiausių jėzuitų nuopelnų buvo tas, kad jie pirmieji susirūpino liaudimi. Vilniaus vyskupas Protasevičius, norėdamas paruošti kunigų iš savo žmonių tarpo ir rūpindamasis kovoti su protestantais, atsikvietė į Vilnių jėzuitų; jie čia įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje, vadinamą kolegija (žiūr.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jėzuitų ordinas buvo 1540 m. įkurta jauna vienuolių organizacija, skirta kovai su plintančiu protestantizmu. | c-001 | |
| t-002 1575 m. Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui. | c-002 | |
| t-003 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymas Lietuvoje laikomas simboline Baroko epochos pradžia. | c-003 | |
| t-004 Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. | c-004 | |
| t-005 1569 m. vyskupo kvietimu į Vilnių atvykę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir planavo ją pertvarkyti į universitetą. | c-005 | |
| t-006 Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą. | c-006 | |
| t-007 1773 m. įkurta Edukacinė komisija turėjo perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. | c-007 | |
| t-009 Aprašydamas Vilniaus aukštosios mokyklos raidą, autorius griežtai kritikavo jėzuitų ordino veiklą XVII-XVIII a. | c-009 | |
| t-010 1668 m. karaliaus raštu Šv. Jono bažnyčios priklausomybė galutinai pripažinta jėzuitams. | c-010 | |
| t-011 Vilniaus kapitula perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams teisę siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarą. | c-011 | |
| t-012 Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa padavė skundą, kaltindamas ankstesniuosius tėvus jėzuitus. | c-012 | |
| t-013 1687 m. tėvai jėzuitai suremontuotą mūrinį namą atidavė vaistinei. | c-013 | |
| t-014 1569 m. spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po jėzuitų atkvietimo į kolegiją įsteigė viešąsias mokyklas. | c-014 | |
| t-015 Jėzuitas tėvas Riokuras Akademijos klasių eilei skyrė apie 20 000 auksinų. | c-015 | |
| t-016 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių. | c-016 | |
| t-017 Iš Braunsbergo atvykusiems jėzuitams iš pradžių buvo sunku įsitvirtinti Vilniuje. | c-017 | |
| t-018 Karalius pakėlė vyskupo Protasevičiaus funduotą jėzuitų kolegiją iki universiteto laipsnio. | c-018 | |
| t-019 Vilniuje disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais. | c-019 | |
| t-020 Apie 1580 m. Vilniuje veikė anksčiau Radvilų, o vėliau jėzuitų spaustuvė. | c-020 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jėzuitų ordinas buvo 1540 m. įkurta jauna vienuolių organizacija, skirta kovai su plintančiu protestantizmu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vilniuje jų buvo įsteigta pirmoji kolegija; netrukus kolegijų atsirado ir visame krašte. Tai buvo pirmosios aukštesniosios
Jėzuitų ordinas buvo pati jaunoji vienuolių organizacija, 1540 m. įkurta kovai su plintančiu protestantizmu. Jėzuitai greit išgarsėjo savo veiklumu ir paplito visoje Europoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1575 m. Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra- dvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini- mas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymas Lietuvoje laikomas simboline Baroko epochos pradžia.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Todėl ir Lietuvos XVII–XVIII a. istoriją apibūdi- name Baroko epochos sąvoka, suteikdami jai tokį patį turinį, kokį Vakarų Europoje teikiame Renesanso ir Apšvietos epochoms. Epochos simboline pradžia galėtume laikyti 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų moky- klų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkur- tas 1579 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzui- tais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažny- čia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1569 m. vyskupo kvietimu į Vilnių atvykę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir planavo ją pertvarkyti į universitetą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro- dę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarky- ti į universitetą. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d. Kuriamam Vilniaus universitetui jėzuitai kėlė didelius tikslus – skleisti mokslą ir katalikybę ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje bei gre- timuose kraštuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Rytų kraštuose (net Kinijoje!).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin- dinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1773 m. įkurta Edukacinė komisija turėjo perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švie- timo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukur- ti vientisą švietimo sistemą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jėzuitų ordinas buvo 1540 m. įkurta jauna vienuolių organizacija, skirta kovai su plintančiu protestantizmu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tai buvo pirmosios aukštesniosios
Jėzuitų ordinas buvo pati jaunoji vienuolių organizacija, 1540 m. įkurta kovai su plintančiu protestantizmu. Jėzuitai greit išgarsėjo savo veiklumu ir paplito visoje Europoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aprašydamas Vilniaus aukštosios mokyklos raidą, autorius griežtai kritikavo jėzuitų ordino veiklą XVII-XVIII a.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Aprašydamas šios Lietuvos aukštosios mo kyklos raidą 1579-1803 m., daugelį jos istorijos įvykių jis verti na kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jė zuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės komisijos veikla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1668 m. karaliaus raštu Šv. Jono bažnyčios priklausomybė galutinai pripažinta jėzuitams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1571 metų gruodžio 22 dieną. Toks parapijinės Šv. Jono bažnyčios Apaštališkojo Sosto valia inkorporavimas į Aka demijos kolegiją yra patvirtintas kardinolo Pranciškaus Ko mendom, Šv. Cyriako Termuose skirto. O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažny čios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 die ną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus kapitula perleido Akademijos kolegijos rektoriams jėzuitams teisę siūlyti Šv. Jono bažnyčios vikarą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173
Puslapis 190
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa padavė skundą, kaltindamas ankstesniuosius tėvus jėzuitus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
I e š k i n y s Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa, remdama sis jam suteiktomis fundacijomis, padavė skundą, kaltinda mas ankstesniuosius tėvus jėzuitus: lmo, kad jis, būdamas šiuo metu tos bažnyčios klebonas, ad mentem fundacijų laiko Elniakampius, Putviškes, Pukan- čius ir Rudaminą su žemėmis, ežerais ir t. t., duodamas iš laikymą savo adjutoriams; kad iki šiol aukas bažnyčiai ne šamas ir mokesčius surenkamus už namus imdavo. 2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1687 m. tėvai jėzuitai suremontuotą mūrinį namą atidavė vaistinei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaisti nei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1569 m. spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po jėzuitų atkvietimo į kolegiją įsteigė viešąsias mokyklas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro- tasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun- davo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo kyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade mijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jėzuitas tėvas Riokuras Akademijos klasių eilei skyrė apie 20 000 auksinų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Akademijos keturkampės aikštės klasių vieną eilę tėvas Riokuras, jėzuitas, davęs apie 20 000 auksinų, o kitą klasių ir viešų susirinkimų salės eilę įvairūs Societatis nariai, išleidę apie 100 000 auks. lėšų, prie Akademijos aikštės dar kai kuriuos funduotus mūrus prijungę, puikiai apstatydino ir išpuošė. Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protase- vičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O Vilniaus vyskupas Vale rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems at vykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Braunsbergo atvykusiems jėzuitams iš pradžių buvo sunku įsitvirtinti Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems at vykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevi čius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas toles nėms statyboms. Po Vilniaus sufragano Albino mirties ka pitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius pakėlė vyskupo Protasevičiaus funduotą jėzuitų kolegiją iki universiteto laipsnio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pa kelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai ku rių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniuje disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų refor matų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prie lankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo su telkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rung tynių lauku. Katalikams vadovavo Skarga, Emanuelis Vega, nuosprendį ir tą pačią dieną, išklau sęs katedroje mišias, išvyko į karo žygį į Čiašnikus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie 1580 m. Vilniuje veikė anksčiau Radvilų, o vėliau jėzuitų spaustuvė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lie tuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustu vė visų pirma spausdino slaviškas knygas68. Iš lenkiškų ir lotyniškų spaustuvių, be aukščiau paminėtos Radvilų, o pas kui jėzuitų, apie 1580 metus klestėjo: evangelikų reformatų - Danieliaus iš Lenčicos, globojama Minsko kašteliono Jono Hlebavičiaus bei Jono Karcano69, ir Kasparo Vilkovskio spaustuvės, be paliovos spausdinusios knygas evangelikams ir katalikams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |