Jėzuitų ordinas

PDF 198

Tas mūras per gaisrą in rudera [griuvėsiais] pa­ virto. 1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaisti­ nei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.

PDF 201

G) Apie kai kuriuos Akademijai ir\nValerijono bursai funduotus turtus\n•\n1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro-\ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun-\ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.

PDF 300-301

284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palai­ kyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavi­ mams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristab­ dyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Vale­ rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su­ tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju­ sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini­ mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš­ mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.

PDF 301

O Vilniaus vyskupas Vale­ rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su­ tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju­ sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini­ mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš­ mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems at­ vykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49.

PDF 88

Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švie- timo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukur- ti vientisą švietimo sistemą.

PDF 88

pradėjo eiti pir-\nmieji Lietuvos laikraščiai – „Kurier Litewski“ ir „Wiadomości literackie“. \nReikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus \nvyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švie-\ntimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino \nšvietimo sistemą.

PDF 189

1571 metų gruodžio 22 dieną. Toks parapijinės Šv. Jono bažnyčios Apaštališkojo Sosto valia inkorporavimas į Aka­ demijos kolegiją yra patvirtintas kardinolo Pranciškaus Ko­ mendom, Šv. Cyriako Termuose skirto. O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvar­ kiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažny­ čios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 die­ ną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.

PDF 67

Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzui- tais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažny- čia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys.

PDF 309

Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų refor­ matų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prie­ lankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo su­ telkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rung­ tynių lauku. Katalikams vadovavo Skarga, Emanuelis Vega, nuosprendį ir tą pačią dieną, išklau­ sęs katedroje mišias, išvyko į karo žygį į Čiašnikus.

PDF 58

su Radvilomis ėmė \nkonkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė \npirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką \njos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.

PDF 58

Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini-\nmas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.

PDF 189-190

1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati­ nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.

PDF 306-307

290 ## Puslapis 307 IV KNYGA žvangant ginklams, nesiliaujant kariniams pasitarimams, viešą pagarbą atiduoda mokslui. Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pa­ kelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai ku­ rių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei­ gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58.

PDF 190

I e š k i n y s Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa, remdama­ sis jam suteiktomis fundacijomis, padavė skundą, kaltinda­ mas ankstesniuosius tėvus jėzuitus: lmo, kad jis, būdamas šiuo metu tos bažnyčios klebonas, ad mentem fundacijų laiko Elniakampius, Putviškes, Pukan- čius ir Rudaminą su žemėmis, ežerais ir t. t., duodamas iš­ laikymą savo adjutoriams; kad iki šiol aukas bažnyčiai ne­ šamas ir mokesčius surenkamus už namus imdavo. 2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė.

PDF 12

Aprašydamas šios Lietuvos aukštosios mo­\nkyklos raidą 1579-1803 m., daugelį jos istorijos įvykių jis verti­\nna kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jė­\nzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės \nkomisijos veikla.

PDF 12

Aprašydamas šios Lietuvos aukštosios mo­\nkyklos raidą 1579-1803 m., daugelį jos istorijos įvykių jis verti­\nna kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jė­\nzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės \nkomisijos veikla.

PDF 198

Tas mūras per gaisrą in rudera [griuvėsiais] pa­ virto. 1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaisti­ nei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.

PDF 63

Todėl ir Lietuvos XVII–XVIII a. istoriją apibūdi- name Baroko epochos sąvoka, suteikdami jai tokį patį turinį, kokį Vakarų Europoje teikiame Renesanso ir Apšvietos epochoms. Epochos simboline pradžia galėtume laikyti 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų moky- klų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkur- tas 1579 m.).

PDF 301

Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems at­ vykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevi­ čius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas toles­ nėms statyboms. Po Vilniaus sufragano Albino mirties ka­ pitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.

PDF 78

Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro- dę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarky- ti į universitetą. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d. Kuriamam Vilniaus universitetui jėzuitai kėlė didelius tikslus – skleisti mokslą ir katalikybę ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje bei gre- timuose kraštuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Rytų kraštuose (net Kinijoje!).

PDF 189

Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams. 1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolati­ nio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta.

PDF 368

1583 metais jėzuitai į Žemaičius ir į Livoniją pa­ siuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiu­ lius. Ten jie rado pagonybės likučių ir juos skrupulingai išnaiki­ no. Tai buvo senųjų dievų simboliai: nežinomos rūšies gyvūnų kaulai, įvairūs amuletai, sukabinti ant namų sienų ir dvivėrių durų. Tuos likučius misionieriai trypė kojomis, mėtė į ugnį. Šven­ tuosius medžius įsakė nukirsdinti, žalčius išžudyti.

PDF 369

Anot jėzuitų istoriko pasakojimo, velniui padedant tuoj pat kilo audra su tokiu baisiu griausmu, jog net namai drebėjo. Aplink buvo girdimas įvairių žvėrių riaumojimas. Tačiau jėzuitai neišsi­ gando, elgėsi drąsiai ir nebaudžiami naikino senojo tikėjimo lie­ kanas ir vaizdinius. O šių reiškinių pasireiškimus aiškino kaip krikščioniško Dievo įrodymą ir piktosios dvasios, įsikūnijusios į stabus, menkumo demonstravimą.

PDF 371

Taip jų mokslas rado mora­\nlinę atramą. Po ketverto metų Žemaičių vyskupas Melchioras\nGiedraitis vėl išsikvietė jėzuitus, nes jo diecezijoje daugelis kai­\nmiečių niekuomet nevaikščiojo išpažinties, nepažino krikščio­\nniško tikėjimo tiesų ir buvo senosios pagoniškos religijos šalinin­\nkai. Atvyko du misionieriai jėzuitai: kunigas Emanuelis Vega ir\nkunigas Jeronimas Kninskis.

PDF 371

Liaudis jų pamokymus priimdavo\nnuolankiai ir su jauduliu, bent jau nesipriešino dar išlikusių ąžuo­\nlų ir šventųjų girių iškirtimui. Ordino istorikas net aprašo įvykį,\nkai, nukirtus didžiu lį ąžuolą, iš jo drevės su sparnais didžiausiu\ntriukšmu ir bildesiu išskrido (evolavit), nepaprasto dydžio rupū­\nžė. O tai, autoriaus žodžiais tariant, turėjo būti velnias.

PDF 371

Nepai­\nsant visų šių pastangų, XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje\nŽemaitija dar turėjusi mažai krikščionių mokytojų, be to, plėšo­\nma kalvinizmo sektantiškumo, jautė labai didelį katalikų kuni­\ngų stygių. Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skait­\nlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misi­\njoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų vals­\ntiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Li­\nvonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais,\ntai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.

PDF 370

Visa tai turėjo tik aukotojai. Minėtose vietovėse jėzuitai išdraskė net šešis altorius, taip pat iškirto ąžuo­ lus (jiems aukas atnašaudavo vyrai) ir liepas (joms atnašauda­ vo moterys). Ten pat jie sunaikino ir svečių dievuko, vadinto Ce- rokliu, garbinimą; jam atiduodavo pirmąjį maisto kąsnį ir pir­ mąją gėrimo taurę23.

PDF 269

Didikai vienas po kito ėmė grįžti į katalikybę, ir protestantizmas palengva silpo. Be to, vienas iš didžiausių jėzuitų nuopelnų buvo tas, kad jie pirmieji susirūpino liaudimi. Jie skelbė katalikybę dar pago- niškiems daugelio Lietuvos, ypač Žemaičių, vietų gyventojams.

PDF 7

1655 m., prasidėjus Rusijos ir Švedijos kariuomenių\nokupacijai, jėzuitai iš Vilniaus pasitraukė į Lenkiją.\nA. Kojelavičius dalyvavo ordino narių susirinkime\nVaršuvoje, kur išrenkamas Lietuvos provincijos įgalio­\ntiniu. Jos reikalais važinėjo į Romą! Po 1657 m. pa­\nliaubų jis jau vėl Vilniuje. Miestui tebesant Rusijos\nir Ukrainos sukilėlių kariuomenės okupuotam, jėzuitai\natidarė čia mokyklą, vis dėlto mokslą reikėjo nutrauk­\nti dėl prasidėjusio maro ir bado.

PDF 426

Tai pačiai deivei, arba Laimai, priklausė ir Laumės (Lau- ma) vardas, nors kai kurie jį skiria ir laiko visiškai priešingu, arba piktosios dievybės vadu, tuo tarpu Laima turėjusi pri­ klausyti prie gerųjų; tačiau iš mūsų tyrimų įvairiose lietuvių žemės vietose matyti, kad tie vardai ir ypatumų įvaizdžiai yra primityvūs, atsiradę jau iš smunkančios mitologijos. IV priedas Apie aukštųjų žynių ženklus Vieno piliečio dvarininko, kurio pavardės nurodyti netu­ riu leidimo, privačioje bibliotekoje yra rankraštinė Bažnyčios istorija, sukompiliuota kažkokio jėzuito susidedanti iš daugy­ bės išrašų iš kronikų ir įvairiausių raštų, susijusių su minėtuo­ ju dalyku, o ypač Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos, Kuršo, Livoni­ jos ir Estijos bažnyčiomis; apima 38 lankus, prirašytus smul­ kiu raštu; pradžioje pagal sunumeravimą trūksta 20 puslapių. Pereito amžiaus pirmosios pusės rašysena, ketvirčio lapo for­ mato.

PDF 11

Tiesdamas ilgas alėjas, skaidydamas gru­ pėmis medžius, pakilesnėse vietose, dažnai kelių kilometrų atste, statydamas monumentališkus pastatus, šitas stilius kuria naujas panoramas ir formuoja milžiniškas perspektyvas. Ketvirta, barokas, — priešingai negu prancūziš­ koji, griežtai racionalistiškai, konstruktyviškai mąstanti ir kurianti gotika arba itališkasis harmoningos lygsvaros siekiąs renesansas, — yra patetiškas stilius, kupinas religinio jausmo, ekstatiško tikėjimo stebuklu; ne veltui jo įkvėpėjais yra laikomi šv. Ignoto Lojolos mokiniai, jėzuitų vienuoliai, kurie pradėjo šventąjį karą prieš protestantų ereziją ir atstatė katalikų tikėjimo galybę.