Santrauka
Krikščionims Lietuvoje duota visiška laisvė, ir joje esą daug vienuolių pranciškonų ir domininkonų; jie turį savo bažnyčių ir laisvai skelbią krikščionybę. Šiame šaltinyje pranciškonai papildomai rodomi kaip kryžiaus karo telkėjai, Gedimino laiškų adresatai, jo dvaro aplinkoje veikę vienuoliai ir vėlesnių Vilniaus legendų objektas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vytenis prašė legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti jam du pranciškonų ordino brolius. |
| t-002 1261 m. pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius. |
| t-003 Maždaug 1522 m. pranciškonai vietoje sudegusios medinės bažnyčios išmūrijo Šv. Mikalojaus bažnyčią. |
| t-004 Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją. |
| t-005 Mažesniųjų brolių ordinas 1223 m. buvo patvirtintas valdant popiežiui Honorijui III. |
| t-006 Vilniuje tarp trijų minimų krikščionių šventovių buvo ir pranciškonų bažnyčia. |
| t-007 Dviejų pranciškonų nužudymo Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje istorija davė pradžią ilgaamžei Vilniaus legendai. |
| t-008 Karalius atėmė iš pranciškonų jurisdikciją mieste ir priemiesčiuose turėtiems valdiniams. |
| t-009 Gediminas kreipėsi į pranciškonų ordino brolius, pasklidusius visame pasaulyje, ypač į Saksonijos ministrą. |
| t-010 Gediminas prašė pranciškonų tais metais atsiųsti keturis brolius prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke. |
| t-011 Kai kurių dvasininkų manymu, Goštautas buvo pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas ir vėliau pats tapo vienuoliu. |
| t-012 Kryžiuočiai Strėvos laimėjimui atminti pastatė pranciškonų vienuolynus Karaliaučiuje ir Vėluvoje. |
| t-013 Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją. |
| t-014 Gediminas Saksų pranciškonų prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių ir minėjo savo statytas katalikų bažnyčias Vilniuje bei Naugarduke. |
| t-015 Mažesniųjų brolių Prūsijos kustodas ir keli gvardijonai laiškais popiežiui gynė Kryžiuočių ordiną nuo Gedimino skundo. |
| t-016 Gedimino laikais pranciškonai toliau veikė sostinėje ir turėjo joje savo vienuolyną. |
| t-017 Jokūbas I buvo lietuvių kilmės pranciškonas, 1400–1407 m. valdęs Vilniaus dieceziją. |
| t-018 Vytenis prašė legato Pranciškaus ir arkivyskupo Fridricho atsiųsti du pranciškonų ordino brolius į jau pastatytą bažnyčią. |
| t-019 Gediminas ketino kviesti tik girtino ir doro gyvenimo pranciškonų ordino vienuolius. |
| t-020 Palei Žemutinę pilį gyvenę pranciškonai turėjo dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią. |
| t-021 Gedimino laikais pranciškonai toliau veikė sostinėje ir turėjo joje savo vienuolyną. |
| t-022 Apie 1522 m. pranciškonai vietoje sudegusios medinės bažnyčios išmūrijo Šv. Mikalojaus bažnyčią. |
| t-023 1552 m. Žygimanto Augusto dekretu Vilniaus pranciškonai neteko jurisdikcijos savo pavaldiniams mieste. |
| t-024 Gediminas prašė pranciškonų šiais metais paskirti keturis brolius prie bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke. |
| t-025 Gedimino laiškai Liubeke buvo įteikti miesto tarybai ir Pranciškonų ordino kustodui. |
| t-026 Grzybowskis rašė, kad Goštautas, tapęs pranciškonu Krokuvoje, Vilniuje vertė miestiečius į krikščionių tikėjimą. |
| t-027 Lietuvoje apaštalavę minoritai ne kartą žuvo dėl savo uolumo, o pranciškonai patyrė skaudžių kančių. |
| t-028 Pranciškonai toliau veikė sostinėje ir joje turėjo savo vienuolyną. |
| t-029 Jokūbas I buvo lietuvių kilmės pranciškonas ir 1400-1407 m. valdė dieceziją. |
| t-030 Gediminas savo laišku kreipėsi į pranciškonų ordino ministrus, kustodus, gvardijonus ir kitus brolius. |
| t-031 Vytenis prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti pranciškonų minoritų. |
| t-032 Gediminas žadėjo kviestis dorus vyskupus, kunigus, dominikonus ir pranciškonų ordino vienuolius. |
| t-033 1261 m. pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius. |
| t-034 Pranciškonas Jonas Pliekta Vilniaus vyskupu tapo 1399 m., bet, anot Balińskio, nežinoma, kodėl pareigas ėjo tik vienerius metus. |
| t-035 1323 m. Gedimino laiškai buvo rašyti dominikonų, Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams ir Hanzos miestams. |
| t-036 Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko pranciškoną Andrių iš Vasilevo. |
| t-037 Lietuvoje apaštalavę pranciškonai dėl uolaus žmonių atvertimo į tikėjimą patirdavo skaudžių kančių. |
| t-038 Vilniuje tarp trijų ankstyvų krikščionių šventyklų minima ir pranciškonų bažnyčia. |
| t-039 Iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus. |
| t-040 Pranciškonai prie Žemutinės pilies turėjo Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią dabartinės Šventojo Kryžiaus bažnyčios vietoje. |
| t-041 XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose iš dviejų Gedimino laikais nubaustų pranciškonų fakto sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus. |
| t-042 1323 m. gegužės 26 d. trys Gedimino laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams, dominikonams ir Hanzos miestams. |
| t-043 Pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu Jogaila išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą, Mažesniųjų brolių ordino vienuolį. |
| t-044 1317 m. popiežius Jonas kanonizavo šventąjį Liudviką, Sicilijos karaliaus Roberto brolį iš Mažesniųjų brolių ordino. |
| t-045 Andrius Vosylius Jastrzębiecas, dar būdamas pranciškonų kunigas, kurį laiką gyveno Vilniuje prie Algirdo. |
| t-046 Kai kurių autorių manymu, Goštautas buvo pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas. |
| t-047 Gedimino laiškai buvo rašyti dominikonams, pranciškonams ir Hanzos miestams. |
| t-048 Pranciškonai veikė sostinėje ir joje laikė savo vienuolyną. |
| t-049 Goštautas pakvietė į Vilnių naują Pranciškonų ordino vienuolių būrį ir skyrė jiems vietą netoli Vingrių pelkės. |
| t-050 Vilniaus pranciškonai, iki 1387 m. įsikūrę vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilę iš Lenkijos, daugiausia iš Krokuvos. |
| t-051 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdui leidus Petras Goštautas iš Lenkijos į Vilnių parsikvietė 14 pranciškonų vienuolių. |
| t-052 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdui žygiuojant prieš Maskvą Vilniaus pagonys sudegino pranciškonų vienuolyną ir nužudė keturiolika vienuolių. |
| t-053 Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius buvo Lenkijos pranciškonas, anksčiau ėjęs Sereto vyskupo pareigas Vengrijoje. |
Ryšiai
- Puolė Pranciškonų ordiną: Vilniaus prastuomenė
- Pranciškonų ordinas keliavo į Vilnius
- Pranciškonų ordinas pastatė Kryžius