Pranciškonų ordinas

Santrauka

Krikščionims Lietuvoje duota visiška laisvė, ir joje esą daug vienuolių pranciškonų ir domininkonų; jie turį savo bažnyčių ir laisvai skelbią krikščionybę. Šiame šaltinyje pranciškonai papildomai rodomi kaip kryžiaus karo telkėjai, Gedimino laiškų adresatai, jo dvaro aplinkoje veikę vienuoliai ir vėlesnių Vilniaus legendų objektas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Trys laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams, dominikonams ir Hanzos miestams.		c-001
t-010 Gediminas Saksų pranciškonų prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių ir minėjo savo statytas katalikų bažnyčias Vilniuje bei Naugarduke.		c-002
t-011 Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją.		c-003
t-012 Kryžiuočiai retam laimėjimui atminti pastatė du pranciškonų vienuolynus Karaliaučiuje ir Vėluvoje.		c-004
t-013 Pranciškonai veikė sostinėje ir joje laikė savo vienuolyną.		c-005
t-014 Iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.		c-006
t-015 Pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius.		c-007
t-017 Pranciškonai toliau veikė sostinėje ir joje turėjo savo vienuolyną.		c-009
t-018 XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose iš dviejų Gedimino laikais nubaustų pranciškonų fakto sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.		c-010
t-019 Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje.		c-011
t-021 Gedimino laiškai buvo rašyti dominikonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.		c-013
t-022 Palei Žemutinę pilį gyvenę pranciškonai turėjo dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią.		c-014
t-023 Lietuvoje apaštalavę pranciškonai dėl uolaus žmonių atvertimo į tikėjimą patirdavo skaudžių kančių.		c-015
t-025 Gediminas ketino kviesti tik girtino ir doro gyvenimo pranciškonų ordino vienuolius.		c-017
t-026 Gediminas kreipėsi į pranciškonų ordino brolius, pasklidusius visame pasaulyje, ypač į Saksonijos ministrą.		c-018
t-027 Gediminas prašė pranciškonų tais metais atsiųsti keturis brolius prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke.		c-019
t-028 Vytenis prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti jam minoritų.		c-020
t-029 Gediminas Mažesniųjų brolių ordinui pranešė kreipęsis į popiežių ir laukiąs jo pasiuntinių.		c-021
t-030 Mažesniųjų brolių Prūsijos kustodas ir keli gvardijonai laiškais popiežiui stojo ginti kryžiuočių.		c-022
t-032 Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­ tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­ pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią.		c-024
t-033 Gedimino laiškai buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui.		c-025
t-034 Vilniuje tarp trijų minimų krikščionių šventovių buvo ir pranciškonų bažnyčia.		c-026
t-035 Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko pranciškoną Andrių iš Vasilevo.		c-027
t-036 Kai kurių autorių manymu, Goštautas buvo pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas.		c-028
t-037 Jonas Pliekta, pranciškonas, vyskupu tapo 1399 metais, tačiau kodėl tebuvo vienerius metus, nėra jokių žinių4.		c-029
t-038 Jokūbas I buvo lietuvių kilmės pranciškonas, 1400–1407 m. valdęs Vilniaus dieceziją.		c-030
t-039 Apie 1522 m. pranciškonai vietoje sudegusios medinės bažnyčios išmūrijo Šv. Mikalojaus bažnyčią.		c-031
t-040 1552 m. Žygimanto Augusto dekretu Vilniaus pranciškonai neteko jurisdikcijos savo pavaldiniams mieste.		c-032
t-041 Karalius atėmė iš pranciškonų jurisdikciją mieste ir priemiesčiuose turėtiems valdiniams.		c-033

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Trys laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams, dominikonams ir Hanzos miestams.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir dominin­ konams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Gediminas Saksų pranciškonų prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių ir minėjo savo statytas katalikų bažnyčias Vilniuje bei Naugarduke.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Rašydamas Saksų pranciškonams ir domininkonams, Gediminas prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių, pažymėdamas, jog Vilniuje ir Naugarduke esančios jo paties sta­ tytos katalikų bažnyčios.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O pats Lietuvos valdovas nebuvo joks krikščionybės priešas. Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos pranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kryžiuočiai retam laimėjimui atminti pastatė du pranciškonų vienuolynus Karaliaučiuje ir Vėluvoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kryžiuočiai šitam retam laimėjimui atžymėti pastatė du pranciškonų vienuolynus (Kara­ liaučiuje ir Vėluvoje).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Pranciškonai veikė sostinėje ir joje laikė savo vienuolyną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo vienuolyną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tada pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius^206. Romos kurija siekė ir po pirmojo Lietuvos vyskupo Kristijono mirties išlaikyti tą titulą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Gedimino dvare pranciškonai turėjo įtakos ir tvarkė kanceliariją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos pranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją. Keli Gedimino sūnūs (Na­ rimantas, Karijotas ir Liubartas tikrai), gaudami savo dalis sta­ čiatikių srityse, priėmė jų tikėjimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Pranciškonai toliau veikė sostinėje ir joje turėjo savo vienuolyną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O vienuoliai (pranciškonai) veikė ir toliau, sostinėje laikydami savo vienuolyną. Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: XVI a. rusų ir lenkų šaltiniuose iš dviejų Gedimino laikais nubaustų pranciškonų fakto sukurta legenda apie 36 Vilniuje nukankintus pranciškonus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimt­ mečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Len­ kijos^4.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apie atvykėlius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mįslingo- ji pranciškonų kankinių istorija, davusi pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų. Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų palaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifra- trų vienuolynas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Gedimino laiškai buvo rašyti dominikonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Il Gedimino laiškuose, rašytuose do­ minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar­ ba pranciškonų, ordinams bei Han­ zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku­ mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-

• • - 20

Puslapis 37

I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil­ nių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Palei Žemutinę pilį gyvenę pranciškonai turėjo dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pa­ statydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kry­ žiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė. Tačiau per tą laisvai iš­ pažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Lietuvoje apaštalavę pranciškonai dėl uolaus žmonių atvertimo į tikėjimą patirdavo skaudžių kančių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ne kartą jau minoritai, apaš­ talavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atver­ timu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Ta­ čiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) glo­ ba ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo. Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir 18 Wremiennik Sofijski, p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Gediminas ketino kviesti tik girtino ir doro gyvenimo pranciškonų ordino vienuolius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vie­ nuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno pa­ daro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žu­ do dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmta­ kai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievo­ lių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pa­ jamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabra- kaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [ki­ tiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59

Puslapis 76

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino pre- dicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Gediminas kreipėsi į pranciškonų ordino brolius, pasklidusius visame pasaulyje, ypač į Saksonijos ministrą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

3. Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų kara­ lius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasau­ lyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems ki­ tiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mū­ sų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apašta­ liškojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiun­ tiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir nie­ kais pavirstų klastinga apgaulė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Gediminas prašė pranciškonų tais metais atsiųsti keturis brolius prie jo pastatytų bažnyčių Vilniuje ir Naugarduke.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir pa­ skatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Die­ vas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpin­ tų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­ siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­ rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63

Puslapis 80

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Vytenis prašė popiežiaus legato Pranciškaus ir Rygos arkivyskupo Fridricho atsiųsti jam minoritų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk val­ dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­ čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo’ skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­ ti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin­ gąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo­ nu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Gediminas Mažesniųjų brolių ordinui pranešė kreipęsis į popiežių ir laukiąs jo pasiuntinių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo pat metu buvo paskelbti ir kiti laiškai, kuriuos Ge­ diminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems, būtent į Saksoniją, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams - Liubekui, Rostokui, Zundui, Greifsvaldui, Štetinui ir Got- landui, pranešdamas juose, kad kreipėsi į popiežių, prašydamas išsiųsti pas jį pasiuntinius, kad jų nekantrau­ damas laukiąs, kad pasiryžęs sutikti su visais popiežiaus įsakymais. „Pageidautume, - rašo toliau, - savo krašte tu­ rėti dvasininkų ir vyskupų; šventai saugosime bažnyčios teises, dvasininkus gerbsime, Dievo garbinimą maldomis plėtosime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Mažesniųjų brolių Prūsijos kustodas ir keli gvardijonai laiškais popiežiui stojo ginti kryžiuočių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū­ sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba­ tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda­ mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa­ reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži­ kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa­ geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­ tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­ pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiun­ tęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivysku­ pui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Gedimino laiškai buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti, kurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­ sius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau 99

Puslapis 116

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ir Gotfridą fon Ostą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Vilniuje tarp trijų minimų krikščionių šventovių buvo ir pranciškonų bažnyčia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta. Dviejų kitų bažnyčių griuvėsiai - Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko pranciškoną Andrių iš Vasilevo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lenkų didžponiams patarus, pir­ muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš­ rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie­ nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie­ tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin­ ką9. O keturi naujai įvesti prelatų ir aštuoni kanauninkų titulai buvo atiduoti uoliausiems lenkų kunigams, platinan­ tiems Lietuvoje Kristaus tikėjimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Kai kurių autorių manymu, Goštautas buvo pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­ tu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­ mu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet­ gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Jonas Pliekta, pranciškonas, vyskupu tapo 1399 metais, tačiau kodėl tebuvo vienerius metus, nėra jokių žinių4.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1. Andrius iš Vasilevo (Važila), iš švento Pranciškaus ordi­ no, lenkas, Aro ženklo herbo, pirmasis Vilniaus vyskupas, iškeltas į tas pareigas 1387 m., mirė 1399 m.
2. Jonas Pliekta, pranciškonas, vyskupu tapo 1399 metais, tačiau kodėl tebuvo vienerius metus, nėra jokių žinių4.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Jokūbas I buvo lietuvių kilmės pranciškonas, 1400–1407 m. valdęs Vilniaus dieceziją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai ne­ žino, tačiau Wadyngas savo pran- 190

Puslapis 207

Il KNYGA 3. Jokūbas l, lietuvių kilmės, taip pat pranciškonas, herbe turėjęs raidę „Z”, dieceziją tevaldė 7 metus - nuo 1400 metų iki 1407 m. Gražumu ir įkalbinėjimais daugelį pagonių krikščionių tikėjimą priimti paskatino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Apie 1522 m. pranciškonai vietoje sudegusios medinės bažnyčios išmūrijo Šv. Mikalojaus bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Maždaug 1522 metais pranciškonai vietoje sudegusios medinės taip pat išmūrijo iki šios dienos tebestovinčią Šv. Mikalojaus bažnyčią. O po dvi­ dešimties metų, kai sudegė medinė Šv. Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje sa­ vo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pasta­ tydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: 1552 m. Žygimanto Augusto dekretu Vilniaus pranciškonai neteko jurisdikcijos savo pavaldiniams mieste.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, miesto aktuose yra Žygimanto Augusto dekretas (anno 1552 in cras­ tino conceptionis B . Mariae Virginis) - 1552 metais, rytojaus dieną po Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėji­ mo], kuriuo Vilniaus pranciškonai neteko savo jurisdikcijos, kokią tu­ rėjo savo pavaldiniams, įsikūru- siems mieste, už bausmę, kad, kai li­ ga jų vienuolyne jau viešpatavo ir plėtėsi į miestą, jie tai atkakliai slė­ pė, paniekinę karaliaus ir senatorių saugumą, nes karalius ir senatoriai, leisdami laiką Vilniuje, lengvai ga­ lėjo pakliūti į šią epidemiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Karalius atėmė iš pranciškonų jurisdikciją mieste ir priemiesčiuose turėtiems valdiniams.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių se­ natorių patarimu, tuojau pat valdi­ nius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų juris­ dikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į karališ­ kąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją. Priekio sprendimo prikabintas Lie­ tuvos antspaudas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Domininkonų ordinas
• Algirdas
• Vengrai
• Andrius Vosylius Jastrzębiecas
• Bertoldas (pranciškonas)
• Elžbieta
• Gedimino laiškų išsiuntimas į Vakarų Europą (1323–1325 m.)
• Goštautas
• Grzybowski
• Henrikas (pranciškonas)
• Jurgis Matulaitis
• Katalikiškos bažnytinės organizacijos plėtimas parapijomis, vienuolijomis ir bažnyčiomis
• Narimantas Gediminaitis
• Petras Goštautas
• Pranciškonų kankinių palaidojimo vietos koplyčia
• Vilniaus pranciškonų nužudymas apie 1345 m.
• Vilniaus prastuomenė
• Vytauto bažnyčių statymas ir vienuolynų steigimas
• regimentorius
• Žygimantas
• Algirdo sprendimas dėl krikščionių vienuolių ir tikėjimo laisvės