Santrauka
Jis vyriausiais kariuomenės vadais paskyrė LDK etmoną Stanislovą Kišką ir savo favorita, dvaro maršalką, kunigaikštį Mykolą Glinskį, o pats grįžo į Vilnių. Kur kas geriau karybos meną išmanė totorių kilmės Mykolas Glinskis. Tuo pat metu Glinskis išsiuntė žvalgybinį husarų būrį, kuriam pavyko užklupti nedidelį totorių padalinį.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Mykolas Glinskis kartu su Stanislovu Kiška buvo paskirtas vienu vyriausiųjų kariuomenės vadų. | c-001 | |
| t-002 Mykolas Glinskis jaunystėje mokėsi karybos Italijoje, tarnavo imperatoriaus Frydricho dvare ir Lietuvoje formavo husarų dalinius. | c-002 | |
| t-003 Tuo pat metu Glinskis išsiuntė žvalgybinį husarų būrį, kuriam pavyko užklupti nedidelį totorių padalinį. | c-003 | |
| t-004 Tada Glinskis davė komandą puolimui ir nuaidėjus trimitų garsams LDK kariuomenė pakilo į ataką. | c-004 | |
| t-005 Mūšio nugalėtojas Mykolas Glinskis triumfuodamas grįžo į Vilnių rugpjūčio 12 d. | c-005 | |
| t-006 Mykolas Glinskis vedė į kovą su priešais paskubomis surinktus 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių. | c-006 | |
| t-007 Po Aleksandro mirties lietuviai bijojo vežti jo palaikus į Krokuvą dėl pavojingos Mykolo Glinskio puikybės. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mykolas Glinskis kartu su Stanislovu Kiška buvo paskirtas vienu vyriausiųjų kariuomenės vadų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tą pačią dieną ten buvo atvykęs jau mirtinai nega- luojantis LDK valdovas Aleksandras. Jis vyriausiais kariuomenės vadais paskyrė LDK etmoną Stanislovą Kišką ir savo favo- rita, dvaro maršalką, kunigaikštį Mykolą Glinskį, o pats grįžo į Vilnių. Stanislovas Kiška nebuvo labai gabus karvedys, bet jau turėjo tam tikros patirties kovose su toto- riais ir maskvėnais (po to, kai 1502 m. jam pavyko apginti Smolenską nuo maskvėnų, jam buvo patikėtos etmono pareigos).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Glinskis jaunystėje mokėsi karybos Italijoje, tarnavo imperatoriaus Frydricho dvare ir Lietuvoje formavo husarų dalinius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kur kas geriau karybos meną išmanė totorių kilmės Mykolas Glinskis. Savo jaunys-
tės metais jis karybos pagrindų išmoko Italijoje - krašte, kur tuo metu vyko svar- biausi Europos karai. Paskui keletą metų tarnavo vokiečių imperatoriaus Frydricho il dvare ir turėjo gausybę progų daly- vauti karinėse operacijose prieš fryzus,
prieš Ispanijos musulmonus ir kt. Grįžęs į gimtuosius kraštus, jis ėmėsi kavalerijos reformos: 1501 m. su diplomatine misija apsilankęs Vengrijoje, iš ten jis atsinešė rei- kiamą pavyzdį ir ėmėsi Lietuvoje formuoti rytietiškais ginklais ginkluotus ir kovoms su turkais ypač tinkančius samdytos kava- lerijos dalinius - husarus. Glinskis neblo- gai išmanė ir antikos karybos autoritetus, iš kurių tais laikais mokėsi naujovėms atviri Europos šalių valdovai ir jų geriausi karvedžiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo pat metu Glinskis išsiuntė žvalgybinį husarų būrį, kuriam pavyko užklupti nedidelį totorių padalinį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo pat metu Glinskis išsiuntė žvalgybinį husarų būrį, kuriam pavyko užklupti nedi- delį totorių padalinį. Žuvusių toto- rių galvos buvo nukirstos ir atneštos į Lydą kaip savotiškas karo trofėjus. Tačiau kur kas vertingesnis buvo ten pat atvestas gyvas „liežuvis“ (taip
buvo vadinami priešo žmonės, iš kurių buvo kvočiama informacija).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tada Glinskis davė komandą puolimui ir nuaidėjus trimitų garsams LDK kariuomenė pakilo į ataką.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tada Glinskis davė komandą puolimui ir nuaidėjus trimitų garsams LDK kariuomenė pakilo į ataką.
Pirmoji upę forsavo dešinioji kolona, kuri turėjo užkirsti pagrindinį totorių at- sitraukimo kelią. Įkalnėn judančią lietu- vių koloną totorių pagrindinėms pajėgoms pavyko sustabdyti. Apsupti lietuviai iš visų jėgų gynėsi nuo juos apspitusių totorių. Tuo metu Glinskis metė atakon kairiąją koloną, kuri pralaužė nestiprią priešais ją stovėju- sių totorių užtvarą. Su šia kolona Glinskis, padarydamas 700 m lankstą, apėjo lietu- vių dešiniąją koloną spaudusius totorius iš kairės ir visu ypu įsirėžė į jų dešinįjį flangą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mūšio nugalėtojas Mykolas Glinskis triumfuodamas grįžo į Vilnių rugpjūčio 12 d.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio nugalėtojas Mykolas Glinskis triumfuo- damas grįžo į Vilnių
YD rugpjūčio 12 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas Glinskis vedė į kovą su priešais paskubomis surinktus 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais ve dė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos ka rių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valsty bės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Aleksandro mirties lietuviai bijojo vežti jo palaikus į Krokuvą dėl pavojingos Mykolo Glinskio puikybės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Mirė karalius Žemu tinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o jo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, greta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą dėl pavojingos Glinskio puikybės. Pastarosios pergalės iš garsintas, jiems nesant, kad kokios būtų užgrobęs Didžio sios Kunigaikštystės valdžią48.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |