Santrauka
pabaigoje į Lietuvos istoriją įžengė garsiausia ir – tai svarbu – lietuvių kilmės valdovų – Gediminaičių dinastija, valdžiusi Lietuvą iki 1572 m. – Žygimanto Augusto mirties (po jo Lietuvą valdė svetimkilmiai valdovai). Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki… Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Žygimanto Augusto mirtimi 1572 m. baigėsi Gediminaičių dinastijos valdymas Lietuvoje. | c-001 | |
| t-002 Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos. | c-002 | |
| t-003 Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises. | c-003 | |
| t-004 Gavęs žinią apie Polocko netektį, Žygimantas Augustas apsiverkė. | c-004 | |
| t-005 Žygimanto Augusto paradiniai šarvai XVI a. buvo pagaminti Niurnberge meistro Kunzo Lochnerio. | c-005 | |
| t-006 Žygimanto Augusto pistoletas su ratukine spyna buvo pagamintas Vokietijoje XVI a. trečiajame ketvirtyje. | c-006 | |
| t-007 Žygimantas Augustas Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą. | c-007 | |
| t-008 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises Lietuvoje. | c-008 | |
| t-010 Žygimantas Augustas patvirtino Radvilos dovanotą mūrinį namą ir sklypą gydytojui Cimermanui. | c-010 | |
| t-012 Žygimantas Augustas buvo Kotrynos Jogailaitės, Vilniuje ištekėjusios už Suomijos kunigaikščio Jono, brolis. | c-012 | |
| t-013 Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po jo tėvo mirties. | c-013 | |
| t-014 Žygimantas Augustas į Vilnių atvyko iš Brastos seimo su karaliene Elžbieta ir dvariškių svita, tada perėmė valdžią. | c-014 | |
| t-015 Žygimantas Augustas laisvas akimirkas leisdavo šalia Barboros Radvilaitės ir galiausiai su ja susituokė. | c-015 | |
| t-016 Žygimanto Augusto slapta santuoka su Barbora Radvilaite įvyko 1547 m. rugsėjį Karalių koplyčioje Vilniuje. | c-016 | |
| t-017 1547 m. maisto brangymetis Vilniuje paskatino Žygimantą Augustą išleisti potvarkį dėl supirkinėtojų. | c-017 | |
| t-018 Žygimantas Augustas po kelerių metų patvirtino Paleckiui suteiktą privilegiją stiklo fabrikui Vilniuje. | c-018 | |
| t-019 Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią žmonos atminimui. | c-019 | |
| t-020 1557 m. žygis į Livoniją baigėsi didžiajam magistrui pripažinus Žygimanto Augusto valdžią Livonijoje. | c-020 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žygimanto Augusto mirtimi 1572 m. baigėsi Gediminaičių dinastijos valdymas Lietuvoje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tad XIII a. pabaigoje į Lietuvos istoriją įžengė garsiausia ir – tai svarbu – lietuvių kilmės valdovų – Gediminaičių dinastija, valdžiusi Lietuvą iki 1572 m. – Žygimanto Augusto mirties (po jo Lietuvą valdė svetimkilmiai valdovai).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gavęs žinią apie Polocko netektį, Žygimantas Augustas apsiverkė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Polocko netektis buvo netikėta kaip per- kūnas iš giedro dangaus. Gavęs šią žinią, Žygimantas Augustas net apsiverkė. Miesto praradimas buvo nepaprastai skausmingas Lietuvai, nes Polockas buvo ne tik vienas seniausių jos miestų, svarbus prekybos centras, bet ir stipriausia tvirtove rytinėse žemėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimanto Augusto paradiniai šarvai XVI a. buvo pagaminti Niurnberge meistro Kunzo Lochnerio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žygimanto Augusto paradiniai šarvai, pa-
gaminti Niunberge meistro Kunzo Lochnerio, XVI a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimanto Augusto pistoletas su ratukine spyna buvo pagamintas Vokietijoje XVI a. trečiajame ketvirtyje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žygimanto Augusto pistoletas su ratukine spyna (Puffer) su Lenkijos ereliu ir raide S (Sigismundus) Vokietija, XVI a. trečiasis ketvirtis
Mūšis
Kariuomenės viena kitą pamatė sau-
sio 26 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas Vilniuje įsteigė patrankų liejyklą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Patrankos laibgalis dekoruotas Hidra (drakonu), o drūtgalis - karūna, Vyčiu ir Gediminaičių stulpais bei užrašu „SIGISMVNDVS AVGVST. REX POLO MAG. DVX LIT 1564“ (Žygimantas Augustas, Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos Kunigaikštis, 1564). Žygimanto Au- gusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva
1581 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija sulygino visų krikščioniškų konfesijų teises Lietuvoje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietu- voje tai padarė 1563 m. Žygimanto Augusto privilegija, sulyginusi visų krikščioniškų konfesijų teises, tai tapo ir Antrojo bei Trečiojo Lietuvos Statutų teisine norma. Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529), dar neži- nant reformacijos, skiriamas ne tiktai katalikų, bet ir ortodoksų bajorijai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas patvirtino Radvilos dovanotą mūrinį namą ir sklypą gydytojui Cimermanui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- Radvila tą mūrinį namą ir sklypą dovanojo savo gydytojui Cimermanui, o tą dovanojimą Karalius Žygiman tas Augustas patvirtino. Po Cimermano namas atiteko ma loningiesiems ponams Savickiams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas buvo Kotrynos Jogailaitės, Vilniuje ištekėjusios už Suomijos kunigaikščio Jono, brolis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au gusto seserimi. — • .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po jo tėvo mirties.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka raliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg tas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi niu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba jorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles tėjimo viršūnės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas į Vilnių atvyko iš Brastos seimo su karaliene Elžbieta ir dvariškių svita, tada perėmė valdžią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Žygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos seimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, tais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė valdžios vadžias. Tiktai jaunos ir dorovingos karalienės mirtis 1545 metų liepos 17 dieną paskandino liūdesyje rū mus ir miesto gyventojus29. Tačiau jaunasis karalius nejau tė tokios netekties, kokios buvo vertos iš tiesų retos Elžbie tos savybės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas laisvas akimirkas leisdavo šalia Barboros Radvilaitės ir galiausiai su ja susituokė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
272
Puslapis 289
IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimanto Augusto slapta santuoka su Barbora Radvilaite įvyko 1547 m. rugsėjį Karalių koplyčioje Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nepašykštėjo čia ir Žygimantas Augustas, dalydamas gausius savo prieraišumo 30 Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą ar ba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštau- tienė, Trakų vaivadienė, našlė, išda vė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 in dikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Iva- novskiui pasiskolinus iš jo 128 ka pas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina. Galbūt prieš sutuoktu ves puotos išlaidoms tą skolą užsi traukė. 31 Dar prieš kelerius metus Vilnių puo šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė ję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažny čios prie Vilijos. Su skausmu ir pa sibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų pro- kuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios di dingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug se novinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, par duodama juos už 500 sidabrinių rub lių plytoms naujai statomam dvari ninko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų. Dabar jau nebeliko nieko, kas galėtų pri minti tą gražųjį Barboros būstą, iš skyrus tiktai iki šiol dar neužlygintų tvenkinių žymes. Mūsų nuomone, nebūtų buvę tinkamesnės vietos vi suomenės vaikštynėms kaip gražus parkas Radvilų sklype, kur dabar yra medinė krautuvė, ir toliau, kur buvo karalienės Barboros rūmai, tvenkiniai ir sodai. — • — 273
Puslapis 290
ir pasitikėjimo šia gimine įrodymus, o tai ne kartą kėlė kitų pavydą ar panieką32.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1547 m. maisto brangymetis Vilniuje paskatino Žygimantą Augustą išleisti potvarkį dėl supirkinėtojų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nepaprastas įvairaus maisto brangymetis 1547 me tais Vilniuje kilo dėl čionai atvykstančių karaliaus dvariš kių ir šiaip padaugėjus gyventojų; tai nulėmė reikšmingą Žygimanto Augusto potvarkį, liečiantį supirkinėtojus, už miesto superkančius visus iš kaimų atvežamus produktus ir labai pakeliančius visa ko kainas. Taip pat, kad miesto gyventojai savo reikmėms galėtų lengviau pasisamdyti pa dienius darbininkus, visiems padienininkams nuo tol nu rodyta rinktis prie rotušės, Krokuvoje įvestos tvarkos pa vyzdžiu. Tais pačiais metais Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stik lo fabrikas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas po kelerių metų patvirtino Paleckiui suteiktą privilegiją stiklo fabrikui Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ši teisė, duota išimtinai Paleckiui, nors ir sugriežtinta nustatant tam tikrą stiklo kainą, vis dėl to tapo daugelio skundų karaliui priežastimi. Bet Žygiman tas Augustas, matydamas Vilnių turint nemaža naudos iš naujojo amato ir baimindamasis, kad toks naudingas fabri kas nesužlugtų, po kelerių metų patvirtino dovanotą privi- legiją. Šio karaliaus laikais Vilnius buvo aprūpintas geriausiais amatininkais iš Krokuvos, kurie, apsigyvenę mieste, daug prisidėjo prie karaliaus uoliai steigiamų cechų organizavi mo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią žmonos atminimui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be kitų, Že mutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35. Taip pat savo lėšomis pilies teritori joje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Ta čiau, karaliui esant gyvam, pastatų užbaigti nepavyko, ir visų su šia bažnyčia susijusių savo sumanymų įgyvendini mą Žygimantas Augustas testamentu rūpestingai pavedė se serims36.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1557 m. žygis į Livoniją baigėsi didžiajam magistrui pripažinus Žygimanto Augusto valdžią Livonijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliui, turinčiam tokias dide les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri pažinimo jam valdžios Livonijoje. 1552 metais miesto valdžia kartu su piliečiais sudarė Wiel- kierzą* [ Wilkirz, Willkühren], arba teismo proceso būdą pagal Magdeburgo teisę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įvai riais mokesčiais, kuriais valdininkai apkraudavo besibyli nėjančias šalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |