Žygimantas Augustas

PDF 88

Nors miestas didvyriškai gynėsi, po dviejų savaičių kovos įgula, nebegalėdama priešintis, pasidavė. Polocko netektis buvo netikėta kaip perkūnas iš giedro dangaus. Gavęs šią žinią, Žygimantas Augustas net apsiverkė.

PDF 60

Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki... šakutės, tuo metu nežinotos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse.

PDF 65

Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.

PDF 196

Sklypą ir mūrinį namą Vitinskis pardavė Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai. 1555. Radvila tą mūrinį namą ir sklypą dovanojo savo gydytojui Cimermanui, o tą dovanojimą Karalius Žygimantas Augustas patvirtino.

PDF 198

Jono Kolegijos Vaistinės kronika 1546. Žygimanto Augusto laikais to mūrinio namo vietoje, kur buvo Jėzuitų, paskui Universiteto, o dabar Medicinos Akademijos vaistinė, stovėjo medinis namas su dideliu sklypu, apstatytu mažais nameliais, kampinis, sukant iš Šv. Jono gatvės į Vyskupų, šalimais Jono Hozijaus namo (Šv. Jono gatvėje, kur ligi šiol buvo Akademijos spaustuvė), kurio savininkas buvo Vilniaus burmistras ir auksakalys (Proconsul et aurifex) Erazmas Bretneris.

PDF 208

Labiausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurdamas Akademiją. Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .

PDF 288-289

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

PDF 290

Dvasios bažnyčią stovinčius33. Nepaprastas įvairaus maisto brangymetis 1547 metais Vilniuje kilo dėl čionai atvykstančių karaliaus dvariškių ir šiaip padaugėjus gyventojų; tai nulėmė reikšmingą Žygimanto Augusto potvarkį, liečiantį supirkinėtojus, už miesto superkančius visus iš kaimų atvežamus produktus ir labai pakeliančius visa ko kainas. Taip pat, kad miesto gyventojai savo reikmėms galėtų lengviau pasisamdyti padienius darbininkus, visiems padienininkams nuo tol nurodyta rinktis prie rotušės, Krokuvoje įvestos tvarkos pavyzdžiu.

PDF 290-291

V I L N 7 I A U S MIESTO ISTORIJA II TOM A S 274 ## Puslapis 291 IV KNYGA ti stiklo liejyklą, o kartu privilegiją, leidžiančią Vilniuje pardavinėti lenkišką stiklą34. Ši teisė, duota išimtinai Paleckiui, nors ir sugriežtinta nustatant tam tikrą stiklo kainą, vis dėlto tapo daugelio skundų karaliui priežastimi. Bet Žygimantas Augustas, matydamas Vilnių turint nemaža naudos iš naujojo amato ir baimindamasis, kad toks naudingas fabrikas nesužlugtų, po kelerių metų patvirtino dovanotą privilegiją.

PDF 292

Be kitų, Žemutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35. Taip pat savo lėšomis pilies teritorijoje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbietai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Tačiau, karaliui esant gyvam, pastatų užbaigti nepavyko, ir visų su šia bažnyčia susijusių savo sumanymų įgyvendinimą Žygimantas Augustas testamentu rūpestingai pavedė seserims36.

PDF 294

Apsirūpinus artilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dideles karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žygiavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino magistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Rygos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pripažinimo jam valdžios Livonijoje.

PDF 297

Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas tvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, kurią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, atsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašymus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius atribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau bylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip savo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pirmąjį Statutą. Miestų pastangos apsisaugoti nuo bajorų įtakos buvo juo didesnės, juo stipriau oligarchija bandė įsitvirtinti Lenkijos žemėje valdant paskutiniajam Jogailaičiui. Anuo metu Vilnius galėjo drąsiai ir sumaniai atremti miesto teisių priešininkus, nes buvo globojamas išsilavinusio karaliaus, be to, ir savo valdžios viršūnėse turėjo daug įžymių žmonių.

PDF 302

Mirdamas Knišine, jis paskutines mintis dar kreipė į savąją Lietuvos sostinę: užbaigti pradėtą statyti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir ją geriau aprūpinti pavedė kelissyk testamente minimoms seserims ir respublikai, o turtingą savo biblioteką, tėvo pradėtą, jo paties irgi kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai.

PDF 670

1543 m e ta i Ž y g im a n ta s A u g u sta s v e d a a u strų k u n ig a ik š ty tę E lžb ietą Sugrįžęs į Lenkiją, karalius suskato apvesdinti sūnų Augustą. Nutarta susigiminiuoti su Austrijos valdovų šeima ir paprašyti Augustui Romos karaliaus Ferdinando dukters Elžbietos rankos. Ir jos tėvas, ir dėdė imperatorius Karolis V didžiai pritarė šiai santuokai, įsitikinę, kad ji dar labiau sustiprins santarvę ir gerus santykius, kuriems padėta pamatai anksčiau, susigiminiuojant su Vladislovu bei Liudviku.

PDF 696

Kapituliacijos sąlygos nebuvo sunkios, bet Fiurstenbergas nei duoto žodžio laikėsi, nei Vilhelmo kilmingumo paisė: kai šį atvilko magistro šalininkai, įsakė, visaip iš jo pasityčiojęs, įmesti į kalėjimą ir jėga užėmė kitas jo pilis, nors žadėjo to nedaryti. Sužinojęs apie šį sambrūzdį, karalius Augustas, suskatęs ginti arkivyskupą, išsiuntė pas magistrą vieną kilmingą bajorą. Tuo tarpu naujo tikėjimo šalininkai taip jau nebesiskaitė su įstatymais, kad suėmė keliaujantį pasiuntinį ir nužudė.

PDF 8

Istorijos veikalą T. Narbutas baigia tokiais žodžiais: „Aš privedžiau savo rašinį iki epochos, kuria baigėsi tautos savarankiškumas. Čia turiu perduoti darbą tęsti lenkų istorikams. Paskutinis savarankiškas Lietuvos valdovas ir paskutinis vyriškasis Jogailos palikuonis Žygimantas Augustas mirė, ir aš lau- j? žau plunksną prie jo karsto“7.

PDF 130

1414 metais kunigaikštis Vytautas, gyvendamas Veliuonos pilyje, administravo tą kraštą, įsteigė Veliuonos vėliavininkų ą, arba apskritį, užrašė bažnyčiai daugiau pajamų. Valdant Žygimantui Augustui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė Socino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams reiormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.

PDF 130

1414 metais kunigaikštis Vytautas, gyvendamas Veliuonos pilyje, administravo tą kraštą, įsteigė Veliuonos vėliavininkų ą, arba apskritį, užrašė bažnyčiai daugiau pajamų. Valdant Žygimantui Augustui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė Socino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams reiormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.

PDF 696

Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėjuK a ra lic n ė B ona iššiai dovanų Lenkijos didiv y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir visais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tarno Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.

PDF 400

Istorikas Grunau teigia, kad pats turėjęs tokią vėliavą rankose ir ją išmatavęs: ji buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio. Joje buvusios trys figūros, pavaizduotos iki juosmens - Patrimpas, ar Atrimpas, gražiaveidis jaunikaitis be barzdos ir ūsų, su varpų vainiku. Viduryje buvo Perkūnas - vidutinio amžiaus, barzda ir plaukai garbiniuoti, juodi, aplink galvą buvo ugnies spindulių vainikas, veidas ugninės - raudonos - spalvos, išpūtęs ir piktas, žiūrėjo į Atrimpą su pykčiu, o tas tarytum šypsojęsis.

PDF 23

Tuo pat laiku, kai buvo statoma šv. Ona, Vilniuje jau buvo pražydęs naujasis renesanso stilius; čia dirbo gausingi italų menininkai, pakviesti to paties Žygimanto Augusto, kuris, sakoma, buvęs ir gorinės Šv. Onos fundatorium. Nereikia manyti, kad abu šiuodu stilių taip jau yra priešingi vienas kitam.

PDF 215

Valdovui tekę neseniai spręsti kauniečių ginčus su Dancigo ir Karaliaučiaus pirkliais ir jis įsakęs neleisti svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte. 1547 m. Žygimantas Augustas pakartojo tėvo nurodymus.

PDF 217

1560 m. Žygimantas Augustas, reaguodamas į vilniečių skundą, esą jiems trukdoma Kaune prekiauti, iš jų imamas vadinamasis atvykimo mokestis (Jl8Ka, mokestis, kurį turėjo sumokėti į miestą su prekėmis atvykęs pirklys) kaip iš maskvėnų, nurodė kauniečiams laikytis 1536 m. Žygimanto Senojo sprendimo.

p. 59 (PDF 2)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

p. 59 (PDF 2)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 11

Valdovo dokumentuose „leno teisės" sąvoka (beje, šįkart rusėnų kalba) dar kartą pasirodo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikais. Pavyzdžiui, 1558 m. valdovo privilegijoje dvaro stalininkui Bagdonui Steckavičiui suteikiamos tarnybos „leno teise" (правом ленным) 45. Šiame dokumente esanti išlyga dėl tų tarnybų paveldėjimo atskleidžia konkretų leno teisės ypatumą.

PDF 11

Tokią sampratą patvirtina ir kiti gana gausūs to laikotarpio (1550-1571 m.) Žygimanto Augusto užrašymai, kuriuose suteikiant ištarną leno teisės pagrindu visuomet eksplicitiškai nurodomas paveldėjimo apribojimas vyriškąja linija 46.

PDF 8

Žygimantas Augustas buvo pirmas valdovas, XVI a. medžioklėje naudojęs arkebuzą (kulkomis šaudantį ginklą)35 – jos švininių kulkų randama ir vykdant medžioklės dvarų archeologinius kasinėjimus36.

PDF 48

Į „aukso amžių“ (net tiesiogine prasme) LDK pinigų sistema įžengė prie Žygimanto Augusto, kuomet išleistos stambaus nominalo auksinės monetos – dukatai ir portugalai (1 portugalas = 10 dukatų arba 400 grašių).

PDF 196

Po antrosios žmonos Barboros Radvilaitės mirties 24 našlaujantis Žygimantas Augustas, tuo metu dar tikėdamasis susilaukti įpėdinio, Europos valdovų dvaruose ieškojo žmonos.

PDF 130

1414 metais kunigaikštis Vytautas, gyvendamas Veliuonos pilyje, administravo tą kraštą, įsteigė Veliuonos vėliavininkų ą, arba apskritį, užrašė bažnyčiai daugiau pajamų. Valdant Žygimantui Augustui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė Socino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams reiormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.