Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
arkivyskupas, XVI a.
28 teiginiai31 įrašai4 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 28 teiginiai ir visi 31 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–32 iš 32 rodomų įrašų
Gavęs žinią apie Polocko netektį, Žygimantas Augustas apsiverkė.
PDF 88
Nors miestas didvyriškai gynėsi, po dviejų savaičių kovos įgula, nebegalėdama prie- šintis, pasidavė. Polocko netektis buvo netikėta kaip per- kūnas iš giedro dangaus. Gavęs šią žinią, Žygimantas Augustas net apsiverkė.
Bona Sforca Renesanso dvasia išugdė Žygimantą Augustą ir kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį.
PDF 60
Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailinin- kų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „ita- liškų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki... šakutės, tuo metu nežino- tos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse.
Žygimantas Augustas savo aktais prie Lenkijos prijungė Palenkę, Voluinės, Kijevo ir Podolės vaivadijas.
PDF 65
Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino. Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.
1555 m. Žygimantas Augustas patvirtino Radvilos dovanojimą gydytojui Cimermanui.
PDF 196
Sklypą ir mūrinį namą Vitinskis pardavė Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai. 1555. Radvila tą mūrinį namą ir sklypą dovanojo savo gydytojui Cimermanui, o tą dovanojimą Karalius Žygiman tas Augustas patvirtino.
1546 m. Žygimanto Augusto laikais būsimos vaistinės vietoje stovėjo medinis namas su dideliu sklypu.
PDF 198
Jono Kolegijos Vaistinės kronika 1546. Žygimanto Augusto laikais to mūrinio namo vie toje, kur buvo Jėzuitų, paskui Universiteto, o dabar Medici nos Akademijos vaistinė, stovėjo medinis namas su dideliu sklypu, apstatytu mažais nameliais, kampinis, sukant iš Šv. Jono gatvės į Vyskupų, šalimais Jono Hozijaus namo (Šv. Jono gatvėje, kur ligi šiol buvo Akademijos spaustu vė), kurio savininkas buvo Vilniaus burmistras ir auksaka lys (Proconsul et aurifex) Erazmas Bretneris.
Kotryna Jogailaitė, Žygimanto Augusto sesuo, Vilniuje susituokė su Suomijos kunigaikščiu Jonu.
PDF 208
La biausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurda- mas Akademiją. Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au gusto seserimi. — • .
Žygimantas Augustas laisvesnes akimirkas leisdavo šalia Barboros Radvilaitės, kol galiausiai su ja susituokė.
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
1547 m. Žygimantas Augustas paskelbė potvarkį dėl supirkinėtojų, už miesto branginusių iš kaimų atvežamus produktus.
PDF 290
Dvasios bažnyčią stovin čius33. Nepaprastas įvairaus maisto brangymetis 1547 me tais Vilniuje kilo dėl čionai atvykstančių karaliaus dvariš kių ir šiaip padaugėjus gyventojų; tai nulėmė reikšmingą Žygimanto Augusto potvarkį, liečiantį supirkinėtojus, už miesto superkančius visus iš kaimų atvežamus produktus ir labai pakeliančius visa ko kainas. Taip pat, kad miesto gyventojai savo reikmėms galėtų lengviau pasisamdyti pa dienius darbininkus, visiems padienininkams nuo tol nu rodyta rinktis prie rotušės, Krokuvoje įvestos tvarkos pa vyzdžiu.
Žygimantas Augustas po kelerių metų patvirtino Paleckiui suteiktą stiklo gamybos privilegiją.
PDF 290-291
V I L N 7 I A U S MIESTO ISTORIJA II TOM A S 274 ## Puslapis 291 IV KNYGA ti stiklo liejyklą, o kartu privilegiją, leidžiančią Vilniuje par davinėti lenkišką stiklą34. Ši teisė, duota išimtinai Paleckiui, nors ir sugriežtinta nustatant tam tikrą stiklo kainą, vis dėl to tapo daugelio skundų karaliui priežastimi. Bet Žygiman tas Augustas, matydamas Vilnių turint nemaža naudos iš naujojo amato ir baimindamasis, kad toks naudingas fabri kas nesužlugtų, po kelerių metų patvirtino dovanotą privi- legiją.
Žygimantas Augustas nemažomis lėšomis pastatydino Šv. Barboros bažnyčią žmonos Barboros Radvilaitės atminimui.
PDF 292
Be kitų, Že mutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35. Taip pat savo lėšomis pilies teritori joje karalius pradėjo statyti Šv. Onos bažnyčią, ten turėjo funduoti dar ir kleboniją, o prie jos namus mansionieriams, naują šventovę skirdamas palaidoti savo žmonoms - Elžbie tai ir Barborai - ir sau, jeigu kartais numirtų Lietuvoje. Ta čiau, karaliui esant gyvam, pastatų užbaigti nepavyko, ir visų su šia bažnyčia susijusių savo sumanymų įgyvendini mą Žygimantas Augustas testamentu rūpestingai pavedė se serims36.
1557 m. žygis į Livoniją baigėsi, kai didysis magistras pripažino Žygimanto Augusto valdžią Livonijoje.
PDF 294
Apsirūpinus ar tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri pažinimo jam valdžios Livonijoje.
1564 m. liepos 7 d. Žygimantas Augustas atskiru sprendimu atribojo Vilniaus miestiečius nuo Statuto galios.
PDF 297
Kai dar 1564 metais Bełsko seime Žygimantas Augustas tvirtino Lietuvai Antrąjį Statutą, atsimindamas naudą, ku rią miestai teikė kraštui, ir rūpindamasis Vilniaus gerove, atsižvelgdamas į gautus Vilniaus miesto burmistrų prašy mus, atskiru liepos 7 d. sprendimu, jis visus miestiečius at ribojo nuo Statuto galios, šitaip suteikdamas jiems daugiau bylinėjimosi teismuose laisvės pagal Magdeburgo teisę, kaip savo metu darė ir Žygimantas Senasis, paskelbdamas Pir mąjį Statutą. Miestų pastangos apsisaugoti nuo bajorų įta kos buvo juo didesnės, juo stipriau oligarchija bandė įsitvir tinti Lenkijos žemėje valdant paskutiniajam Jogailaičiui. Anuo metu Vilnius galėjo drąsiai ir sumaniai atremti mies to teisių priešininkus, nes buvo globojamas išsilavinusio ka raliaus, be to, ir savo valdžios viršūnėse turėjo daug įžymių žmonių.
Mirdamas Knišine Žygimantas Augustas pavedė užbaigti Šv. Onos bažnyčią ir išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą.
PDF 302
Mir damas Knišine, jis paskutines mintis dar kreipė į savąją Lie tuvos sostinę: užbaigti pradėtą statyti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir ją geriau aprūpinti pave dė kelissyk testamente minimoms seserims ir respublikai, o turtingą savo biblioteką, tėvo pradėtą, jo paties irgi kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai.
1543 m. Žygimantas Augustas vedė Austrijos kunigaikštytę Elžbietą, Romos karaliaus Ferdinando dukterį.
PDF 670
1543 m e ta i\nŽ y g im a n ta s\nA u g u s\nta s v e d a a u strų k u \nn ig a ik š ty tę E lžb ietą\nSugrįžęs į Lenkiją, kara\nlius suskato apvesdinti sūnų\nAugustą. Nutarta susigimi\nniuoti su Austrijos valdovų\nšeima ir paprašyti Augustui\nRomos karaliaus Ferdinando\ndukters Elžbietos rankos. Ir jos tėvas, ir dėdė impera\ntorius Karolis V didžiai pritarė šiai santuokai, įsitikinę,\nkad ji dar labiau sustiprins santarvę ir gerus santy\nkius, kuriems padėta pamatai anksčiau, susigiminiuo\njant su Vladislovu bei Liudviku.
Karalius Augustas, gindamas arkivyskupą Vilhelmą, išsiuntė pas magistrą kilmingą bajorą.
PDF 696
Kapituliacijos sąlygos nebuvo sun kios, bet Fiurstenbergas nei duoto žodžio laikėsi, nei Vilhelmo kilmingumo paisė: kai šį atvilko magistro ša lininkai, įsakė, visaip iš jo pasityčiojęs, įmesti į kalė jimą ir jėga užėmė kitas jo pilis, nors žadėjo to neda ryti. Sužinojęs apie šį sambrūzdį, karalius Augustas, suskatęs ginti arkivyskupą, išsiuntė pas magistrą vie ną kilmingą bajorą. Tuo tarpu naujo tikėjimo šalinin kai taip jau nebesiskaitė su įstatymais, kad suėmė ke liaujantį pasiuntinį ir nužudė.
Narbutas Žygimantą Augustą vadino paskutiniu savarankišku Lietuvos valdovu ir paskutiniu vyriškuoju Jogailos palikuoniu.
PDF 8
Istorijos veikalą T. Narbutas baigia tokiais žodžiais: „Aš pri vedžiau savo rašinį iki epochos, kuria baigėsi tautos savaran kiškumas. Čia turiu perduoti darbą tęsti lenkų istorikams. Pas kutinis savarankiškas Lietuvos valdovas ir paskutinis vyriška sis Jogailos palikuonis Žygimantas Augustas mirė, ir aš lau- j? žau plunksną prie jo karsto“7.
Valdant Žygimantui Augustui Veliuonos klebonas Ragauskas priėmė Socino tikėjimą, o vietos bažnyčia ilgai priklausė evangelikams reformatams.
PDF 130
1414 metais kunigaikštis Vytautas, gyvendamas Veliuonos pilyje, administ ravo tą kraštą, įsteigė Veliuonos vėliavininkų ą, arba apskritį, užrašė bažnyčiai daugiau pajamų. Valdant Žygimantui Augus tui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė So- cino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams re- iormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.
1185) pasakoja, kad tik valdant Žygimantui Augustui karališkoji kanceliarija nustojo ma žesnes rusų cerkves vadinti sinagogomis.
PDF 130
1414 metais kunigaikštis Vytautas, gyvendamas Veliuonos pilyje, administ ravo tą kraštą, įsteigė Veliuonos vėliavininkų ą, arba apskritį, užrašė bažnyčiai daugiau pajamų. Valdant Žygimantui Augus tui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė So- cino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams re- iormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.
PDF 696
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėju- K a ra lic n ė B ona iš- šiai dovanų Lenkijos didi- v y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su vi somis brangenybėmis ir vi sais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tar no Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.
Žygimantas Augustas buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio.
PDF 400
Is torikas Grunau teigia, kad pats turėjęs tokią vėliavą rankose ir ją išmatavęs: ji buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio. Joje buvusios trys figūros, pavaizduotos iki juosmens - Patrim pas, ar Atrimpas, gražiaveidis jaunikaitis be barzdos ir ūsų, su varpų vainiku. Viduryje buvo Perkūnas - vidutinio amžiaus, barzda ir plaukai garbiniuoti, juodi, aplink galvą buvo ugnies spindulių vainikas, veidas ugninės - raudonos - spalvos, išpū tęs ir piktas, žiūrėjo į Atrimpą su pykčiu, o tas tarytum šypso- jęsis.
Mikalojus Vorobjovas rašė, kad italų menininkai Vilniuje dirbo pakviesti Žygimanto Augusto, kuris, sakoma, buvo Šv. Onos fundatorius.
PDF 23
Tuo pat laiku, kai buvo statoma šv. Ona, Vilniuje jau buvo pražydęs nau jasis renesanso stilius; čia dirbo gausingi italų menininkai, pakviesti to paties Žygimanto Augusto, kuris, sakoma, buvęs ir gorinės Šv. Onos funda torium. Nereikia manyti, kad abu šiuodu stilių taip jau yra priešingi vienas kitam.
1547 m. Žygimantas Augustas pakartojo tėvo nurodymus.
PDF 215
Valdovui tekę neseniai spręsti kauniečių ginčus su Dancigo ir Karaliaučiaus pirkliais ir jis įsakęs neleisti svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte. 1547 m. Žygimantas Augustas pakartojo tėvo nurodymus.
1560 m. Žygimantas Augustas, reaguodamas į vilniečių skundą, esą jiems trukdoma Kaune prekiauti, iš jų imamas vadinamasis atvykimo mokestis (Jl8Ka, mokestis, kurį turėjo sumokėti į miestą su prekėmis atvykęs pirklys) kaip iš maskvėnų, nurodė kauniečiams.
PDF 217
1560 m. Žygimantas Augustas, reaguodamas į vilniečių skundą, esą jiems trukdo- ma Kaune prekiauti, iš jų imamas vadinamasis atvykimo mokestis (Jl8Ka, mokestis, kurį turėjo sumokėti į miestą su prekėmis atvykęs pirklys) kaip iš maskvėnų, nurodė kauniečiams laikytis 1536 m. Žygimanto Senojo sprendimo.
Žygimanto Augusto laikais dalis mokesčių iždui buvo mokama bebrų, kiaunių ir lapių kailiais, o valstybinių žemių nuomininkai atsiskaitydavo lino audiniais.
p. 59 (PDF 2)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Žygimanto Augusto valdymo laikais LDK pasiuntiniai iš iždo gaudavo damasto drabužiams, o Vilniaus valdovo rūmuose jo dvariškiams buvo siuvama apranga.
p. 59 (PDF 2)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Žygimanto Augusto laikais valdovo dokumentuose leno teisės sąvoka vėl vartota rusėnų kalba; 1558 m. privilegijoje Bagdonui Steckavičiui tarnyba suteikta „правом ленным“.
PDF 11
Valdovo dokumentuose „leno teisės" sąvoka (beje, šįkart rusėnų kalba) dar kartą pasirodo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikais. Pavyzdžiui, 1558 m. valdovo privilegijoje dvaro stalininkui Bag- donui Steckavičiui suteikiamos tarnybos „leno teise" (правом ленным) 45. Šiame dokumente esanti išlyga dėl tų tarnybų paveldėjimo atskleidžia konkretų leno teisės ypatumą.
1550–1571 m. Žygimanto Augusto užrašuose ištarnos, suteiktos leno teisės pagrindu, paveldėjimas visada buvo aiškiai ribojamas vyriškąja linija.
PDF 11
Tokią sampratą patvirtina ir kiti gana gausūs to laikotarpio (1550-1571 m.) Žygimanto Augusto užrašymai, kuriuose suteikiant ištarną leno teisės pagrindu visuomet eksplici- tiškai nurodomas paveldėjimo apribojimas vyriškąja linija 46.
Žygimantas Augustas buvo pirmasis valdovas, XVI a. medžioklėje naudojęs arkebuzą.
PDF 8
Žygimantas Augustas buvo pirmas val- dovas, XVI a. medžioklėje naudojęs arkebuzą (kulkomis šaudantį ginklą)35 – jos švininių kulkų randama ir vykdant medžioklės dvarų archeologinius kasinėji- mus36.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 701
Visi vieningai nutarė, kad karalius, paėmęs Livoniją į savo globą, sudarytų savo nuožiūra su šiuo kraštu to kį susitarimą, koks, jo galva, naudingiausias valstybei. Be to, išskyrė pinigų dvejų metų karo išlaidoms pa dengti. Seimo darbe dalyvavo ir ordino magistras Ket- leris bei kiti Livonijos luomų atstovai, kurie, Nesvyžiaus kunigaikščio Mikalojaus Radvilos paraginti, nusprendė, kad Livonija sudaranti su Lietuva sąjungą ir pereinanti į Žygimanto Augusto, Lietuvos didžiojo kunigaikš čio, globą šitokiomis sąlygomis.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
septyneriems metams, o klau- S e p ty n m e tė s p oliau - simą dėl belaisvių perduoti b o s su M a sk v o s ku - pačiam karaliui. Po to mask- n ig a ik šč iu venai atvyko į Vilnių, dė damiesi atkeliavę pasirašy ti paliaubų, o iš tikrųjų norėdami sužinoti, kas ma noma dėl paliaubų metu užimtų kaimų ir belaisvių, ar negalima trumpų paliaubų pakeisti taikos sutartimi, tačiau tokiomis sąlygomis, kad lietuviai paliktų Mask vos kunigaikščiui Gomelį, atsisakytų Smolensko, rei kalaudami už tai kokių kitų žemių, o belaisvius abi šalys be niekur nieko paleistų į laisvę, nepaisydamos nei jų kilmės, nei kiekio. Atmetus visus šiuos reika lavimus, maskvėnams pažadėta, kad neilgai trukus prie Sebežo atvyks karaliaus taikytojai; ištyrę vietoje rei kalą, jie ir atsilygins tiems, kurie neteko žemių.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Monetose atsirado lotyniškos legendos, nurodan- čios valstybę ir valdovą, o kartu monetose, be averse vaizduoto Vyčio, reverse atsiranda Lenkijos Erelis. Žygimanto Senojo laikais – nuo 1508 m. – LDK monetos pradėtos tiksliai datuoti. Į „aukso amžių“ (net tiesiogine prasme) LDK pinigų sistema įžengė prie Žygi- manto Augusto, kuomet išleistos stambaus nominalo auksinės monetos – dukatai ir por- tugalai (1 portugalas = 10 dukatų arba 400 grašių).
Šaltinis: 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
Ta- čiau visi jie tarnavo savo tėvynei, atstovaudami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poli- tiniams interesams imperatoriaus dvare, atlikdami valdovo ar Ponų Tarybos pavedimus. Vieną tokią delikačią diplomatinę misiją atliko M. Radvila Juodasis. Po antrosios žmonos Barboros Radvilaitės mirties 24 našlaujantis Žygimantas Augustas, tuo metu dar tikėdamasis susilaukti įpėdinio, Europos valdovų dvaruose ieškojo žmonos.