Barbora Radvilaitė – LT KB

Santrauka

Barbora Radvilaitė vaizduojama kaip Vilniaus kašteliono Jurgio duktė, Goštauto našlė ir Žygimanto Augusto slapta žmona. Jos atminimas siejamas su rūmais prie Vilijos, antkapiais Šv. Stanislovo bažnyčioje, Šv. Barboros bažnyčia ir Žygimanto Augusto testamento nuostatomis dėl palaikų bei apdarų.

Variantai

Barbora
Barboros Radvilaitės
karalienė Barbora
Stanislovienė Goštautienė

Laikotarpis ir datos

laikotarpis: XVI a. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santuokos bei vėlesnio atminimo Vilniuje kontekstas
datos:
- 1547 m. rugsėjo mėn.
- 1547 m. rugsėjo 10 d.
- 1828 m.
periodas: ankstyvieji_naujieji_laikai
periodo_grupes:
- LDK
amziai:
- XVI
- XIX
date_start: “1547”
date_end: “1828”

Vaidmenys

karalienė

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Barbora Radvilaitė buvo Vilniaus kašteliono Jurgio duktė ir Goštauto, Trakų vaivados, našlė.		c-001
t-002 Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susituokė slapta 1547 m. rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje.		c-001 c-002
t-003 Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.		c-001
t-004 1547 m. rugsėjo 10 d. Barbora, dar kaip Stanislovienė Goštautienė, išdavė slavišką pakvitavimą.		c-002
t-005 1828 m. Barboros rūmų griuvėsiai buvo parduoti plytoms.		c-003
t-006 Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje buvo pastatytas marmurinis antkapis, kuris XVIII a. pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.		c-004
t-007 Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią mylimos žmonos Barboros Radvilaitės atminimui.		c-005
t-008 Testamente nurodyta karalienės Barboros palaikus iš Šventojo Kazimiero koplyčios perkelti į Šv. Onos bažnyčią.		c-006
t-009 Karalienės Barboros apdarai testamente buvo dovanojami karalaitei Onai.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Barbora Radvilaitė įvardijama kaip Jurgio duktė, Goštauto našlė, Žygimanto Augusto mylimoji ir slapta žmona.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Slapta Barboros ir Žygimanto Augusto santuoka datuojama 1547 m. rugsėju; minima ir Barboros pakvitavimo aplinkybė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą ar ba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštau- tienė, Trakų vaivadienė, našlė, išda vė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 in dikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Iva- novskiui pasiskolinus iš jo 128 ka pas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Barboros rūmų griuvėsiai Vilniuje siejami su 1828 m. pardavimu plytoms.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar prieš kelerius metus Vilnių puo šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė ję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažny čios prie Vilijos. Su skausmu ir pa sibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų pro- kuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios di dingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug se novinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, par duodama juos už 500 sidabrinių rub lių plytoms naujai statomam dvari ninko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Barborai ir Elžbietai Šv. Stanislovo bažnyčioje buvo pastatyti marmuriniai antkapiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno sios Katedros griuvėsiuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią mylimos žmonos Barboros Radvilaitės atminimui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vil niuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gy vai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių. Be kitų, Že mutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Žygimanto Augusto testamente nurodoma, kur turėjo būti perkelti karalienės Barboros palaikai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant. Taip pat norime, kad mūsų ponių žmonų, Viešpatyje Dieve mirusių, kūnai iš Šventojo Kazimiero koplyčios, kur yra lai kinai palaidoti, būtų perkelti į tą Šventos Onos bažnyčią; kad jos didenybės karalienės Halškos (Elžbietos) palaikai dešinėje pusėje nuo įėjimo į bažnyčią, bažnyčios pastato kam pe, prie altoriaus, o jos didenybės karalienės Barboros iš cho ro pusės, kampe, kairėje bažnyčios pastato pusėje, būtų pa dėti, - prašydami, kad dabartinėms laidotuvėms nebūtų rengiamos visiškai jokios šio vargano pasaulio pompos ir iškilmės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Karalienės Barboros apdarai testamente skiriami karalaitei Onai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O atskirai jos didenybės Švedijos karalienės Kotrynos ir jos didenybės karalaitės Onos aprangai iš tos pinigų sumos, kurią jos didenybė ponia mūsų motina visą mirdama pali ko, jo didenybės Ispanijos karaliaus duotą Bellafoge Neapo lyje, paskiriame po penkiasdešimt tūkstančių auksinių tale rių, kurie po mūsų mirties pirmiausia tegu būna abidviem išduoti. Tik po to, kas iš sumos atliks, tegu lygiomis dalimis su jos didenybe karalaite Sofija, Braunsbergo kunigaikštie ne, jau paėmusią tokią sumą, tarpusavyje pasidalija kaip sa vo nuosavą iš motinos paveldėtą turtą. Visus mūsų apdarus, drabužius, esančius mūsų sau gyklose ir kur tik ir pas ką suras, taip pat ir jos didenybės 343

Puslapis 360

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadina mais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratė giui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pa kinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemo nes, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų pa puošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai