Barbora Radvilaitė buvo Vilniaus kašteliono Jurgio duktė ir Goštauto, Trakų vaivados, našlė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas susituokė slapta 1547 m. rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą arba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštautienė, Trakų vaivadienė, našlė, išdavė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 indikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Ivanovskiui pasiskolinus iš jo 128 kapas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.
Barbora Radvilaitė gyveno rūmuose prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
1547 m. rugsėjo 10 d. Barbora, dar kaip Stanislovienė Goštautienė, išdavė slavišką pakvitavimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą arba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštautienė, Trakų vaivadienė, našlė, išdavė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 indikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Ivanovskiui pasiskolinus iš jo 128 kapas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.
1828 m. Radvilų prokuratorija pardavė Barboros Radvilaitės rūmų griuvėsius už 500 sidabrinių rublių plytoms.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.
Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje buvo pastatytas marmurinis antkapis, kuris XVIII a. pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 291-292
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Žygimantas Augustas Žemutinėje pilyje pastatydino Šv. Barboros bažnyčią mylimos žmonos Barboros Radvilaitės atminimui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 292
Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vilniuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gyvai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių. Be kitų, Žemutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35.
Testamente nurodyta karalienės Barboros palaikus iš Šventojo Kazimiero koplyčios perkelti į Šv. Onos bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 350
Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant. Taip pat norime, kad mūsų ponių žmonų, Viešpatyje Dieve mirusių, kūnai iš Šventojo Kazimiero koplyčios, kur yra laikinai palaidoti, būtų perkelti į tą Šventos Onos bažnyčią; kad jos didenybės karalienės Halškos (Elžbietos) palaikai dešinėje pusėje nuo įėjimo į bažnyčią, bažnyčios pastato kampe, prie altoriaus, o jos didenybės karalienės Barboros iš choro pusės, kampe, kairėje bažnyčios pastato pusėje, būtų padėti, - prašydami, kad dabartinėms laidotuvėms nebūtų rengiamos visiškai jokios šio vargano pasaulio pompos ir iškilmės.
Karalienės Barboros apdarai testamente buvo dovanojami karalaitei Onai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 359-360
Tik po to, kas iš sumos atliks, tegu lygiomis dalimis su jos didenybe karalaite Sofija, Braunsbergo kunigaikštiene, jau paėmusią tokią sumą, tarpusavyje pasidalija kaip savo nuosavą iš motinos paveldėtą turtą. Visus mūsų apdarus, drabužius, esančius mūsų saugyklose ir kur tik ir pas ką suras, taip pat ir jos didenybės 343 ## Puslapis 360 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadinamais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratėgiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pakinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemones, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų papuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras.
Barborai Radvilaitei Šv. Stanislovo bažnyčioje italų meistrai pastatė brangaus marmuro antkapį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 291-292
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Barbora Radvilaitė buvo Vilniaus kašteliono Jurgio dukra ir Trakų vaivados Goštauto našlė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Karalienės Barboros apdarai, saugoti Gzovskio ir kitur, buvo padovanoti karalaitei Onai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 359-360
Tik po to, kas iš sumos atliks, tegu lygiomis dalimis su jos didenybe karalaite Sofija, Braunsbergo kunigaikštiene, jau paėmusią tokią sumą, tarpusavyje pasidalija kaip savo nuosavą iš motinos paveldėtą turtą. Visus mūsų apdarus, drabužius, esančius mūsų saugyklose ir kur tik ir pas ką suras, taip pat ir jos didenybės 343 ## Puslapis 360 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS karalienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o vėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadinamais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, dovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratėgiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra pas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, įsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pakinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip pat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemones, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų papuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir kokiais kitais, kuriuos po mūsų ras.
Po Elžbietos laidotuvių Augustas pradėjo lankyti Barborą Radvilaitę, Vilniaus kašteliono Jurgio dukrą ir Stanislovo Goštauto našlę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 672-673
Palydėjęs į paskutinę kelionę Elžbietą ir iškilmingai ją palaidojęs Vilniaus katedros koplyčioje, kur ilsėjosi ir karaliaus Aleksandro palaikai, Augustas neilgai gedėjo. Jaunatviškai lengvabūdiškas, be to, iš mažumės taip išauklėtas, kad mėgo puotauti, šokti ir visaip link- 1545 m e ta i M iršta A u strijo s k u n ig a ik š ty tė E lžb ieta , A u g u sto žm on a 6 7 4 ## Puslapis 673 smintis su moterimis, pradėjo lankyti Barborą Radvilaitę, Vilniaus kašteliono Jurgio dukrą ir Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našlę. Nors Radvilų rūmai buvo visai netoli karaliaus A u g u sta s sla p ta i vepilies, Augustas, trokšdamas d a B arborą R a d vikada panorėjęs kuo trumpesla itę niu keliu ten patekti, paliepė nukloti iš pilies į Barboros sodus takelį ir tiltuką per Vilnios upę.
Dar prieš kelerius metus Vilnių puo šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė ję tarp Katedros ir Šv.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 289
Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.
1549 m. Žygimantas Augustas ją kartu su kitomis valdomis Lietuvoje užrašė žmonai Barborai Radvilaitei.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 148
Yra išlikusių žinių, kad Kauno seniūnija dar kartą buvo atitekusi karalienei. 1549 m. Žygimantas Augustas ją kartu su kitomis valdomis Lietuvoje užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. Kaunas neilgai išbuvo Barboros žinioje, 1551 m. jai mirus apie jos lankymąsi ar veiksmus Kaune nežinoma.
Žinoma, kad Barbora Radvilaitė turėjo ištaigingus brokato apdarus su šermuonėlio kailiu97.
Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
p. 63 (PDF 6)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
1547 m. Barboros Radvilaitės motina laiške Mikalojui Radvilai Rudajam minėjo savo sumedžiotas antis, siunčiamas sūnui.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 9
Antai Barboros Radvilaitės motina 1547 m. Mikalojui Radvilai Rudajam rašytame laiške mini savo sumedžiotas antis, siunčiamas sūnui, tačiau laiške save vadina „boba troboje“43.
Barbora Radvilaitė su Žygimantu Augustu bent kelioms dienoms per mėnesį vykdavo medžioti.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 10
Žinoma, kad kiekvieną mėnesį Žygimantas Augustas kartu su savo žmona Barbora bent kelioms dienoms per mėnesį išvykdavo pamedžioti ir apsistodavo savo prabangiai renesansiniu stiliumi puoštuose medžioklės dvaruose47.
1548 m. Žygimantas Augustas leido Mikalojui Radvilai Rudajam medžioti valdovo giriose, kad Mikalojus galėtų nusiųsti žvėrienos Barborai Radvilaitei į Vilnių.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 10
Žinoma, kad 1548 m. valdovas Žygimantas Augustas leido didžiajam LDK medžiokliui Radvilai Rudajam medžioti valdovui priklausančiose giriose, kad jis galėtų nusiųsti sumedžiotos žvėrienos Barborai Radvilaitei į Vilnių45.