Barbora Radvilaitė

PDF 288-289

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

PDF 289

Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą ar­ ba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštau- tienė, Trakų vaivadienė, našlė, išda­ vė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 in­ dikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Iva- novskiui pasiskolinus iš jo 128 ka­ pas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.

PDF 288-289

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

PDF 289

Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą ar­ ba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštau- tienė, Trakų vaivadienė, našlė, išda­ vė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 in­ dikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Iva- novskiui pasiskolinus iš jo 128 ka­ pas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina.

PDF 289

Dar prieš kelerius metus Vilnių puo­ šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė­ ję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažny­ čios prie Vilijos. Su skausmu ir pa­ sibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų pro- kuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios di­ dingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug se­ novinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, par­ duodama juos už 500 sidabrinių rub­ lių plytoms naujai statomam dvari­ ninko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.

PDF 291-292

— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.

PDF 292

Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vil­ niuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gy­ vai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių. Be kitų, Že­ mutinėje pilyje buvo pastatyta Šv. Barboros bažnyčia, kurią Augustas nemažomis lėšomis pastatydino mylimos žmonos atminimui, po jos mirties visur ieškodamas paguodos savo skausmui numalšinti35.

PDF 350

Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant. Taip pat norime, kad mūsų ponių žmonų, Viešpatyje Dieve mirusių, kūnai iš Šventojo Kazimiero koplyčios, kur yra lai­ kinai palaidoti, būtų perkelti į tą Šventos Onos bažnyčią; kad jos didenybės karalienės Halškos (Elžbietos) palaikai dešinėje pusėje nuo įėjimo į bažnyčią, bažnyčios pastato kam­ pe, prie altoriaus, o jos didenybės karalienės Barboros iš cho­ ro pusės, kampe, kairėje bažnyčios pastato pusėje, būtų pa­ dėti, - prašydami, kad dabartinėms laidotuvėms nebūtų rengiamos visiškai jokios šio vargano pasaulio pompos ir iškilmės.

PDF 359-360

Tik po to, kas iš sumos atliks, tegu lygiomis dalimis \nsu jos didenybe karalaite Sofija, Braunsbergo kunigaikštie­\nne, jau paėmusią tokią sumą, tarpusavyje pasidalija kaip sa­\nvo nuosavą iš motinos paveldėtą turtą.\nVisus mūsų apdarus, drabužius, esančius mūsų sau­\ngyklose ir kur tik ir pas ką suras, taip pat ir jos didenybės\n343\n\n## Puslapis 360\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nkaralienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o \nvėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadina­\nmais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, \ndovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratė­\ngiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra \npas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, \nįsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pa­\nkinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip \npat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemo­\nnes, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų pa­\npuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir \nkokiais kitais, kuriuos po mūsų ras.

PDF 291-292

— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.

PDF 288-289

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.

PDF 359-360

Tik po to, kas iš sumos atliks, tegu lygiomis dalimis \nsu jos didenybe karalaite Sofija, Braunsbergo kunigaikštie­\nne, jau paėmusią tokią sumą, tarpusavyje pasidalija kaip sa­\nvo nuosavą iš motinos paveldėtą turtą.\nVisus mūsų apdarus, drabužius, esančius mūsų sau­\ngyklose ir kur tik ir pas ką suras, taip pat ir jos didenybės\n343\n\n## Puslapis 360\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nkaralienės Barboros apdarus, kuriuos Gzovskis saugoja, o \nvėliau ir kur kitur ir pas ką tik ras, su visais bet kaip vadina­\nmais jos didenybės drabužiais, nė vieno daikto neišskiriant, \ndovanojame jos didenybei karalaitei Onai, dvidešimt pratė­\ngiui pakinkytų vežimų, jau priskaičiuojant ir tuos, kurie yra \npas jos didenybę ir kuriuos sau iš tų, stovinčių arklidėse, \nįsakys pasirinkti, atiduodame, kad būtų gerai ir deramai pa­\nkinkyti su visa apranga, įranga, vadžiomis, pakinktais, taip \npat puskarietės, karietas, ekipažus ir kitas panašias priemo­\nnes, vežimus: iškilmių, kasdienius su apdangalais ir jų pa­\npuošimais, tiek auksu lietais, aksominiais, purpuriniais ir \nkokiais kitais, kuriuos po mūsų ras.

PDF 672-673

Palydėjęs į paskutinę kelionę Elžbietą ir iškilmingai\nją palaidojęs Vilniaus katedros koplyčioje, kur ilsėjosi\nir karaliaus Aleksandro pa­\nlaikai, Augustas neilgai ge­\ndėjo. Jaunatviškai lengvabū­\ndiškas, be to, iš mažumės\ntaip išauklėtas, kad mėgo\npuotauti, šokti ir visaip link-\n1545 m e ta i\nM iršta A u strijo s k u ­\nn ig a ik š ty tė\nE lžb ieta ,\nA u g u sto žm on a\n6 7 4\n\n## Puslapis 673\n\nsmintis su moterimis, pradėjo lankyti Barborą Radvi­\nlaitę, Vilniaus kašteliono Jurgio dukrą ir Trakų vai­\nvados Stanislovo Goštauto našlę. Nors Radvilų rūmai\nbuvo visai netoli karaliaus\nA u g u sta s sla p ta i ve-\npilies, Augustas, trokšdamas\nd a\nB arborą\nR a d vi-\nkada panorėjęs kuo trumpes-\nla itę\nniu keliu ten patekti, palie­\npė nukloti iš pilies į Barboros\nsodus takelį ir tiltuką per Vilnios upę.

PDF 289

Dar prieš kelerius metus Vilnių puo­ šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė­ ję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažny­ čios prie Vilijos. Su skausmu ir pa­ sibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų pro- kuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios di­ dingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug se­ novinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, par­ duodama juos už 500 sidabrinių rub­ lių plytoms naujai statomam dvari­ ninko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų.

PDF 148

Yra išlikusių žinių, kad Kauno seniūnija dar kartą buvo atitekusi karalienei. 1549 m. Žygimantas Augustas ją kartu su kitomis valdomis Lietuvoje užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. Kaunas neilgai išbuvo Barboros žinioje, 1551 m. jai mirus apie jos lankymąsi ar veiksmus Kaune nežinoma.

p. 63 (PDF 6)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 9

Antai \nBarboros Radvilaitės motina 1547 m. Mikalojui Radvilai Rudajam rašytame \nlaiške mini savo sumedžiotas antis, siunčiamas sūnui, tačiau laiške save vadi-\nna „boba troboje“43.

PDF 10

Žinoma, kad kiekvieną mėnesį Žygimantas Augustas kartu su savo žmona \nBarbora bent kelioms dienoms per mėnesį išvykdavo pamedžioti ir apsisto-\ndavo savo prabangiai renesansiniu stiliumi puoštuose medžioklės dvaruose47.

PDF 10

Žinoma, kad 1548 m. valdovas Žygimantas Augustas leido didžiajam LDK medžiokliui Radvilai Rudajam me- džioti valdovui priklausančiose giriose, kad jis galėtų nusiųsti sumedžiotos žvėrienos Barborai Radvilaitei į Vilnių45.