Laivai – LT KB

Santrauka

Laivai minimi kaip prekybos, persikėlimo, karo logistikos ir žygio transporto priemonė. Ankstyvuosiuose pasakojimuose jie siejami su Krokuvos pirklių kelionėmis, normanų judėjimu Baltijos pakrantėje ir tremtinių persikėlimu valtimis. Vilniaus karo kontekstuose laivai gabeno atsargas bei amuniciją, stovėjo Vilijoje ir buvo naudojami slaptiems kryžiuočių žygiams.

Pavadinimai šaltiniuose

laivai
valtis
sieliais

Laikotarpis ir datos

880 m.
1160 m.
1390 m.
1394 m.

Kas tai

Vandens transporto priemonės, šaltinyje apimančios laivus, valtis ir sielius.

Naudojimas

Naudoti prekybai, persikėlimui, karo atsargoms gabenti ir kariuomenės judėjimui vandens keliais.

Kontekstas

laikotarpis: viduramžiai
susiję žmonės: nėra aiškiai kuriamo naujo ryšio
susiję įvykiai: Vilniaus apgultis 1390 m.; 1394 m. kryžiuočių žygis

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-012 1160 m., pasak Benjamino iš Tudelio, į Aleksandrijos uostą užsukdavo Krokuvos pirklių laivai.		c-006
t-013 Karolio Didžiojo monarchijai žlugus, normanų piratų laivai pasklido iš Skandinavijos po Baltijos pakrantę.		c-007
t-014 Apie 880 m. tremtiniai sutelkė valtis, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.		c-008
t-015 Vilniaus apgulties metu laivai iš Nemuno įplaukė į Viliją ir gabeno maisto atsargas bei karinę amuniciją.		c-009
t-016 Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną.		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-006

Santrauka: 1160 m. Krokuvos pirklių laivai užsukdavo į Aleksandrijos uostą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Karolio Didžiojo monarchijai žlugus, normanų piratų laivai pasklido iš Skandinavijos po Baltijos pakrantę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę. Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Apie 880 m. tremtiniai sutelkė valtis, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje”, yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuri- ką ir jo variagus į Rusiją, kita ver tus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kroniki ninkas pasakoja, kad apie 880 me tus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trū ko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja mi išsirinkto vado, persikėlė per jū rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Vilniaus apgultyje laivai gabeno maistą ir karinę amuniciją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA J TOMAS dieną visos kryžiuočių ir Vytauto pajėgos susijungusios su stojo prie Vilniaus ir iš visų pusių aklinai apsupo miestą, o daugybė laivų, iš Nemuno įplaukę į Viliją, gabeno didžiu les atsargas maisto ir karinę amuniciją. Kai palei miestą bu vo įsirengta keletas stovyklų, sąjungininkai sugriovė tiltus per Viliją, taip atimdami visas galimybes pristatyti maistą apsuptiesiems, o kitas dvi dienas buvo ruošiamasi puoli mui. Kryžiuočiai priešais regėjo dvi galingas tvirtoves, prieš kurias buvo užsimota.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Didysis magistras slapta keliavo laivais Vysla ir Nemunu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja. Miechowita, Lib.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

transportas

Susiję objektai