Lietuvos istorijos žinių lobynas
daiktas
13 teiginiai13 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Laivai šiame šaltinyje minimi kaip karo transporto ir puolimo priemonė. Kryžiuočiai plaukė su karo laivu ir kitais laivais, Vytenis atsakė pasiųsdamas 100 laivų, o rygiečiai bei Livonijos kariuomenė taip pat judėjo laivais.
Patikrinti teiginiai
1313 m. Vytenis atsiuntė Surminą su 100 laivų prieš kryžiuočius, puolusius Junigėdą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai 1313 m. kry\nžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų »\natplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą,\nlietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su\n100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.
1313 m. kryžiuočiai pasistatė karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų Junigėdai pulti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai 1313 m. kry\nžiuočiai, pasistatę «karo laivą su sienomis ir daug kitų laivų »\natplaukė pulti Junigėdos, «išgirdęs apie to laivo sukeltą garsą,\nlietuvių karalius » Vytenis atsiuntė narsų kilmingąjį Surminą su\n100 laivų, kurie priešą nuvijo, o laivą sudegino^21.
1382 m. pavasarį Kęstutis laivais Nemunu nuplaukė į Ordino sritį ir sustojo ties Jurbarku.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jis darė 1382 m. sausio mėn. žygius į jo\nžemes, teriodamas Varmijos kraštą; tų metų pavasarį net ar\nmotomis ginkluotas nuplaukė laivais Nemunu į Ordino sritį ir\nsustojo ties Jurbarku.
1383 m. liepos 19 d. Ordino viršininkas laivu nuvyko iki Christmemelio salos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Gavęs Jogai\nlos apsaugos raštą, Ordino viršininkas, lydimas kunigų, lie\npos 19 dieną laivu nuvyko iki Christmemelio (Skirsnemunės) sa\nlos ir ten sustojo, prisidengdamas ta priežastimi, jog dėl Nemu\nno seklumo esą nebegalima toliau plaukti. Jogaila tuo tarpu
Benjaminas iš Tudelio tvirtino, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą užsukdavo anglų ir Krokuvos pirklių laivai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.
Didysis magistras slapta iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
9 4 .\n52\nTas žygis buvo paskubomis ir slap\nta suruoštas, ir todėl didysis magist\nras tuokart mažai teturėjo svetimša\nlių, juk nesigarsino po visą Europą, \no slapčia iš Marienburgo išplaukė \nVysla laivais, paskui jūros įlanka \nįplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai \nbendrais bruožais ir ne taip išsamiai \napie šitai pasakoja.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 4 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 2 |