Santrauka
Livonijos ir Prūsų kryžiuočiai Pabaltijo žemių okupacijos eigoje pirmą kartą 1259 m. prie Mituvos ir Imsrės žiočių į Nemuną (Karšuvos srityje) statėsi bendrą pilį Georgenburgą — Jurbarką.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. |
| t-002 Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes. |
| t-003 1259 m. Livonijos ir Prūsų kryžiuočiai prie Mituvos ir Imsrės žiočių į Nemuną statė bendrą pilį Georgenburgą, tapatinamą su Jurbarku. |
| t-004 Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes. |
Ryšiai
- Buvo pastatyta: Kryžiuočių ordinas