Livonijos ir Prūsų kryžiuočiai Pabaltijo žemių okupacijos eigoje pirmą kartą 1259 m. prie Mituvos ir Imsrės žiočių į Nemuną (Karšuvos srityje) statėsi bendrą pilį Georgenburgą — Jurbarką.
Vokiečiai siekė išsau-\ngoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą\n(Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė-\ndoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris\ngaliausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.\n\nLietuvių pajėgos\n\nEiliuota Livonijos kronika, aprašydama\nSkuodo mūšį (1259 m.
Pa- prastai pėstininkai naudodavo dvirankius artimosios kovos ginklus (kovos kirvius, ietis) ar šaunamuosius (lankus, arbaletus) tarp šių dviejų pilių. Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
Vokiečiai siekė išsau-\ngoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą\n(Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė-\ndoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris\ngaliausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.\n\nLietuvių pajėgos\n\nEiliuota Livonijos kronika, aprašydama\nSkuodo mūšį (1259 m.
Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skal vių plotus rasti kelią į šiaurę, t. y. į pietų Žemaičius. Livonijos ir Prūsų kryžiuočiai Pabaltijo žemių okupacijos eigoje pirmą kartą 1259 m. prie Mituvos ir Imsrės žiočių į Nemuną (Karšuvos srityje) statėsi bendrą pilį Georgenburgą — Jurbarką. Vis labiau artėdamos viena prie kitos, abi ordino šakos sudėjo lėšas ir drauge atliko Geor genburgo statymo darbus^150.