Torunė

Santrauka

Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Ordino magistras persikėlė į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, po to prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.		c-001
t-002 Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai.		c-002
t-003 Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai stojo ginti kryžiuočių dėl Gedimino skundo popiežiui.		c-003
t-004 Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta­ tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus.		c-004
t-006 Stepono Batoro dokumentas buvo duotas Torunėje 1576 m. gruodžio 20 d.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Ordino magistras persikėlė į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, po to prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1231 m. Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus. Daug kunigaikščių iš Vokietijos ir Lenkijos tal- kindavo Ordinui, kuris niokojo baltiš- kąją Prūsiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai­ kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai stojo ginti kryžiuočių dėl Gedimino skundo popiežiui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū­ sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba­ tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda­ mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa­ reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži­ kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa­ geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta­ tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta­ tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika­ lams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie­ nio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto­ ritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes­ čius*.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Stepono Batoro dokumentas buvo duotas Torunėje 1576 m. gruodžio 20 d.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavi­ mo išties pirmaisiais metais]. Asmeninis parašas: STEPHANUS REX [karalius Steponas].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai