Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.
1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281\nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti\nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik\namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o ka dangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
Tuo tarpu stalininkas Druzigeris,\nsu saviškiais nelyginant koks bailys pabėgęs iš mūšio, Torunės mieste pranešė, kad\nir broliai, ir maldininkai, ir visa krikščionių kariuomenė žuvusi mūšyje, o tada Kulmo\nžemėje ir Lenkijoje kilo toks baisus krikščionių raudojimas, kokio nuo amžių nebuvo\ngirdėta.
Tačiau Torunės seime, kilus ginčams\nsu Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta\ntyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam\npavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo\nteises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika\nlams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos,\nnorėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų\nką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie\nnio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė\ntuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo\niš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto\nritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus\nmiestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes\nčius*.
Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavi mo išties pirmaisiais metais]. Asmeninis parašas: STEPHANUS REX [karalius Steponas].
1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281\nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti\nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik\namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)