Vaikių krašte buvusi šventoji giria su netoliese stovėjusia pilimi ir pastatais per vieną naktį buvo sudeginta. Vieno žygio į Vaikių valsčių metu iš pasalų buvo nukauta daug kilmingųjų. 1317 m. žiemą maršalas Henrikas su broliais bei Sembos ir Notangos kariais nužygiavo prieš Vaikių valsčių.
Belaisvių ėmimas, krašto niokojimas bei plėšikavimas, kaip ir per ankstesnius puolimus, buvo vie ninteliai žygio tikslai. Vaikių krašte buvo šventoji giria, ku ri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pasta tais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes.
Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau. Be to, jis patraukė į valsčių, vardu Vaikiai545, kur — irgi iš pasalų — nukovė daug kilmingųjų. Vargu ar įmanoma tiksliai surašyti, kiek sykių jis stojo prieš juos į kovą.
Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus, atūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi, jog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau nei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais negalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal. Neilgai trukus jie gavo patikimą žinią, kad daugybė kovai pasirengusių netikėlių tris dienas tykojo brolių bei jų kariuomenės; jeigu krikščionys būtų įsibrovę į jų žemę grobio, nė vienas nebūtų išnešęs sveikos galvos.
Su šiomis jėgomis patraukęs iš Prūsijos, priešas baisiai nusiaubė Žemaitiją. Didelį kraštą — Vaikių, Raseinių, Ariogalos ir Klogėnų valsčius jis sulygino su žeme. Apmalšinus žudynėmis širdis, kai, pykčiui lėgstant, gėda apėmė ginkluotus karius, kad nelyginant plėši kai siaubia beginklius žmones ir kaimiečių lūšneles, 1322 m eta i V o k ie č ių ir k r y ž iu o čių š v e n ta sis karas prieš lietu viu s Šiais dalykais ir rūpinosi Gediminas, kai jį užgriuvo naujos bėdos.