Henrikas iš Plockės

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą. 317 (310).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats\nbrolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų\nvalsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius,\ntodėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino\nbrolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami\nkaršto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi\nmūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie maršalo, 29 brolių ir daugybės sembų žūtį\n\n 1320 viešpaties metų liepos 27 dieną, tai yra trečią dieną po švento Jokūbo, apaštalo,\ndienos, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su 40 brolių bei Sembos ir Klaipėdos\nraiteliais į Medininkų valsčių; kai priekiniai būriai perėjo, kaip reikalauja karo papročiai,\nper šią žemę ir ją nusiaubė, degindami ir piešdami, šio valsčiaus stabmeldžiai, iš anksto\npasirengę kovai, narsiai užpuolė tuos, kurie buvo po vėliava; abiem šalims netekus\ndaugybės [karių] užmuštaisiais, galop jie nukovė brolį Henriką, maršalą, 29 brolius bei\ndaugybę paprastų žmonių. Kiti, nemaža dienų bei naktų klaidžioję be duonos kąsnio\ndykrose, sugrįžo šiaip ne taip namo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Medininkų valsčiaus apiplėšimą 1316 metais\n\n Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių\niš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš\nElnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę,\nį Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į\nnelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę\n kariuomenę\n\n 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir\nNotangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus,\natūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi,\njog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau\nnei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais\nnegalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dar apie tą patį\n\n Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas,\nmaršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė\npilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje, ilgokai užtrukusioje,\nlietuviai neteko Masiaus brolio bei 18 kitų [vyrų], kurie krito nukauti, o broliai — trijų\nbrolių, būtent: brolio Henriko Rutėno, brolio Ulricho iš Tetingeno ir brolio Rebodo iš\nIzenburgo, bei keturių prityrusių karių, būtent: Spagerotės, Kviramo iš Valdavos, Mykolo\nir Mindotės. Ne kažką laimėję, puldami pilį, jie vėliau patraukė į jos apylinkes ir dar kartą\njas nusiaubė, degindami ir piešdami.