Bisenė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė\nvisą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie,\nkurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę\nkaro įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne\nkurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie 80 lietuvių žūtį 1316 metais\n\n Tuo metu brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir\n60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, išskirtų saugoti Bisenės pilies,\nturėjo iš čia pasitraukti, o į jų vietą ateiti kiti, kuriuos jis bei jo bendrai visus išžudė,\nišskyrus penkis, kurie, metę į šalį ginklus, išsigelbėjo pabėgdami.\n\n\n\n\n 329 (322).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais įėjo į visiškai tuščią pilį ir ją iki pamatų sudegino, ir šitaip pilis paliko apleista po šiai dienai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais\n\n Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais\nužpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų,\nabu jos papiliai supleškėjo ugnyje.\n\n\n\n\n 320 (313).

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Pirmoji apsupo Bi- senės pilį ir po kovos, trukusios nuo Aušros ligi vi­ durdienio, užėmė ją bei sudegino; kita vora nuniokojo aplinkines žemes, tačiau, traukdami atgal, patyrė di­ delių nuostolių, nes Nemuno ledas, nepakankamai tuo metu tvirtas, neatlaikė jų svorio ir nemaža dalis ka­ riuomenės bei grobio paskendo verpetuose. Ramiai praslinkus pavasariui, vasaros pradžioje prasidėjo nau­ ji susirėmimai. Skomantas, neseniai pabėgęs į Prūsiją, netikėtai patraukė su prūsų kariais Gardino kryptimi.