Henrikas iš Plockės su kariuomene ilgai puolė Bisenės pilį, bet nutraukė apgulą jos neužėmęs.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 208
Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą.
1316 m. Fridrichas iš Libencelės prie Bisenės pilies išžudė lietuvių sargybos pamainą, išskyrus penkis pabėgusius vyrus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Apie 80 lietuvių žūtį 1316 metais Tuo metu brolis Fridrichas iš Libencelės, Kristmemelio vicekomtūras, su 20 brolių ir 60 vyrų nužygiavo link Lietuvos tuo metu, kai 80 lietuvių, išskirtų saugoti Bisenės pilies, turėjo iš čia pasitraukti, o į jų vietą ateiti kiti, kuriuos jis bei jo bendrai visus išžudė, išskyrus penkis, kurie, metę į šalį ginklus, išsigelbėjo pabėgdami. 329 (322).
1316 m. balandžio 4 d. Ditrichas iš Altenburgo, Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis su Ragainės ginklanešiais sudegino tuščią Bisenės pilį iki pamatų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais įėjo į visiškai tuščią pilį ir ją iki pamatų sudegino, ir šitaip pilis paliko apleista po šiai dienai.
1313 m. rudenį Henrikas su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais puolė Bisenės pilį, o per kovas sudegė abu jos papiliai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 210
Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. 320 (313).
Viena kryžiuočių vora apsupo Bisenės pilį, po kovos nuo aušros iki vidurdienio ją užėmė ir sudegino.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 156
Pirmoji apsupo Bisenės pilį ir po kovos, trukusios nuo Aušros ligi vidurdienio, užėmė ją bei sudegino; kita vora nuniokojo aplinkines žemes, tačiau, traukdami atgal, patyrė didelių nuostolių, nes Nemuno ledas, nepakankamai tuo metu tvirtas, neatlaikė jų svorio ir nemaža dalis kariuomenės bei grobio paskendo verpetuose. Ramiai praslinkus pavasariui, vasaros pradžioje prasidėjo nauji susirėmimai. Skomantas, neseniai pabėgęs į Prūsiją, netikėtai patraukė su prūsų kariais Gardino kryptimi.