Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, vasarą nesėkmingai apgulė Bisenės pilį ir pasitraukė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 208
Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą. 317 (310).
1314 m. Henrikas iš Plockės su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 210
1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius, todėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino brolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami karšto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi mūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei.
1316 m. žiemą Henrikas iš Plockės su daugybe raitelių įsiveržė į Paštuvos valsčių ir jį nusiaubė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Apie Paštuvos valsčiaus nusiaubimą 1316 viešpaties metais, žiemą, brolis Henrikas, maršalas, su daugybe raitelių netikėtai įsiveržė į Paštuvos valsčių ir jį nusiaubė, degindamas bei plėšdamas, o penkis šimtus žmonių paėmė į nelaisvę ar nukovė. 327 (320).
1320 m. liepos 27 d. Henrikas iš Plockės žuvo Medininkų valsčiuje kartu su 29 broliais ir daugybe paprastų žmonių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 215
Apie maršalo, 29 brolių ir daugybės sembų žūtį 1320 viešpaties metų liepos 27 dieną, tai yra trečią dieną po švento Jokūbo, apaštalo, dienos, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su 40 brolių bei Sembos ir Klaipėdos raiteliais į Medininkų valsčių; kai priekiniai būriai perėjo, kaip reikalauja karo papročiai, per šią žemę ir ją nusiaubė, degindami ir piešdami, šio valsčiaus stabmeldžiai, iš anksto pasirengę kovai, narsiai užpuolė tuos, kurie buvo po vėliava; abiem šalims netekus daugybės [karių] užmuštaisiais, galop jie nukovė brolį Henriką, maršalą, 29 brolius bei daugybę paprastų žmonių. Kiti, nemaža dienų bei naktų klaidžioję be duonos kąsnio dykrose, sugrįžo šiaip ne taip namo.
1316 m. Henrikas iš Plockės su Reino krašto maldininkais nusiaubė Medininkų valsčių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Apie Medininkų valsčiaus apiplėšimą 1316 metais Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių iš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš Elnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę, į Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į nelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais.
1317 m. žiemą Henrikui iš Plockės žygiuojant prieš Vaikių valsčių, audra išblaškė daugiau kaip 500 arklių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 214
Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus, atūžė tokia siaubinga, tokia nematyta negirdėta audra, kad vėjai taip klaikiai daužėsi, jog rodėsi, kad tranko griaustinis; nekalbant jau apie baimę, apėmusią žmones, daugiau nei penki šimtai arklių, sutraukę kamanas ir pančius, išlakstė po mišką. Todėl, vargais negalais sugaudę arklius, tiesa, ne visus, brolių kariuomenė patraukė atgal.
1314 m. apie vasario 2 d. Henrikas iš Plockės dar kartą žygiavo į Medininkų valsčių ir puolė Sizditės pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
Dar apie tą patį Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas, maršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė pilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje, ilgokai užtrukusioje, lietuviai neteko Masiaus brolio bei 18 kitų [vyrų], kurie krito nukauti, o broliai — trijų brolių, būtent: brolio Henriko Rutėno, brolio Ulricho iš Tetingeno ir brolio Rebodo iš Izenburgo, bei keturių prityrusių karių, būtent: Spagerotės, Kviramo iš Valdavos, Mykolo ir Mindotės. Ne kažką laimėję, puldami pilį, jie vėliau patraukė į jos apylinkes ir dar kartą jas nusiaubė, degindami ir piešdami.
Dusburgietis teigia, kad henrikas iš Plockės atsiduso, pakėlė akis į dangų ir pamaldžiai pasiprašė švenčiausiosios mergelės pagalbos, o padaręs kryžiaus ženklą, pavedė save dievo bei švenčiausiosios mergelės globai ir tuo pat keliu, kuriuo buvo atvykęs, patraukė į Ragainę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 208
Tų pačių metų vasarą brolis Henrikas iš Plockės, Prūsijos žemės maršalas, sutelkė visą savo kariuomenę; kai priėjo Bisenės pilį, jo raiteliai auštant apsupo šią pilį, o tie, kurie atplaukė upe, padarę nuo gretimos salos iš savo laivų tiltą per Nemuną ir sustatę karo įrenginius, ilgą laiką smarkiai ją puldinėjo, tačiau nesėkmingai. Todėl, kai kurie ne kurie broliai ir keli pilėnai liko sužeisti, jie pasitraukė nutraukę apgulą. 317 (310).