Santrauka
kai kurie mokslininkai spėja tai buvus Liškiavą ar Kernavę.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Persekiojami kryžiuočiai pasiekė Papartėnus, buvusius netoli Kernavės. |
| t-002 Ordino maršalas su kryžiuočių kariuomene ir Vytauto pulkais užėmė Kernavę ir Maišiagalą. |
| t-003 H. Paszkiewiczius Mindaugo sostine laikė Kernavę, jei Mindaugas apskritai turėjo pastovią sostinę. |
| t-004 Paplitusi versija Lietuvos vardą kildina iš Lietaukos upelio, įtekančio į Nerį netoli Kernavės. |
| t-005 Iš Žemutinės pilies vedęs kelias prie kelto per Viliją šakojosi į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir Ukmergės pilį. |
| t-006 H. Paszkiewiczius Mindaugo sostine laikė Kernavę, jei Mindaugas apskritai turėjo pastovią sostinę. |
| t-007 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimo vietą nurodė už 5 mylių nuo Kernavės. |
| t-008 Ordino maršalas, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą. |
| t-009 Draudimas statyti per upę mažus tiltelius galiojo nuo Nemenčinės dvaro iki Kernavės miestelio. |
| t-010 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija nurodė, kad Trakų pilis įkurta už penkių mylių nuo Kernavės. |
| t-011 Kernavė buvo įkurta prie upės kranto kaip nausėdija ir pilis, kadaise buvusi Lietuvos sostinė. |
| t-012 Kunigaikštystės sostinė buvo perkelta iš Naugarduko į Kernavę. |
| t-013 Kernavės kunigaikštis Aleksandras Vygandas mėgino išvaryti priešą iš Ritersverderio. |
| t-014 Narbutas cituoja aiškinimą, kad Neries deivės aukurai buvę įvairiose pakrantės vietose, pirmiausia Kernavėje prie Neriškių miško. |
| t-015 Narbutas Pajautą apibūdino kaip Kerniaus, valdžiusio Vidurio arba Užnerio Lietuvą su sostine Kernavėje, dukterį. |
| t-016 Pasak Narbuto perteikiamų padavimų, XIII a. didžioji šventykla kurį laiką buvusi Kernavėje, o vėliau Vilniuje. |
| t-017 Narbutas aiškino, kad iki Vilniaus įkūrimo XIII a. Kernavėje buvusi valstybės sostinė, vyriausiojo žynio buveinė ir šventykla. |
Ryšiai
- Užėmė Kernavę: Kryžiuočių ordinas