Kernavė

Santrauka

kai kurie mokslininkai spėja tai buvus Liškiavą ar Kernavę.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 H. Paszkiewiczius Mindaugo sostine laikė Kernavę, jei Mindaugas apskritai turėjo pastovią sostinę.		c-001
t-002 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimo vietą nurodė už 5 mylių nuo Kernavės.		c-002
t-004 Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo.		c-004
t-007 Kai kurie mokslininkai spėjo, kad Mindaugo pilis galėjo būti Liškiavoje arba Kernavėje.		c-007
t-008 Vinricho vadovaujamas būrys sudegino valsčius nuo Labūnavos iki Kernavės ir Maišiagalos.		c-008
t-009 Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.		c-009
t-010 Ordino maršalas, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą.		c-010
t-011 Draudimas statyti per upę mažus tiltelius galiojo nuo Nemenčinės dvaro iki Kernavės miestelio.		c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: H. Paszkiewiczius Mindaugo sostine laikė Kernavę, jei Mindaugas apskritai turėjo pastovią sostinę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Specialiai tuo klausimu užsiėmė atskiruose straipsniuose eilė istorijos tyrinėtojų ir jos mėgėjų^16. Yra paaiškėję, kad pradinė Mindaugo « Lietuva » ir jo valdomos tėviškės pilys tebus apėmusios plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio, t.y. pietvakarių Aukštaičių sritį. H. Paszkiewicz tad Mindaugo sostine laikė, jeigu jis iš viso pastovią sostinę bus turėjęs, Kernavę (dešiniajame Neries krante)^17.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimo vietą nurodė už 5 mylių nuo Kernavės.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu­ sių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos. Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį ne- toli Kernavės, vardo. Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: H. Paszkiewiczius Mindaugo sostine laikė Kernavę, jei Mindaugas apskritai turėjo pastovią sostinę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Yra paaiškėję, kad pradinė Mindaugo « Lietuva » ir jo valdomos tėviškės pilys tebus apėmusios plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio, t.y. pietvakarių Aukštaičių sritį. H. Paszkiewicz tad Mindaugo sostine laikė, jeigu jis iš viso pastovią sostinę bus turėjęs, Kernavę (dešiniajame Neries krante)^17.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimo vietą nurodė už 5 mylių nuo Kernavės.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos. Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kai kurie mokslininkai spėjo, kad Mindaugo pilis galėjo būti Liškiavoje arba Kernavėje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Greičiausiai ji bus buvusi kur nors Aukštaičiuose: kai kurie mokslininkai spėja tai buvus Liškiavą ar Kernavę. Apsigindamas pilyje nuo priešo, Mindaugas dar neišsigel- bėjo iš gresiančio pavojaus, nes priešų sąjunga greit neiširo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vinricho vadovaujamas būrys sudegino valsčius nuo Labūnavos iki Kernavės ir Maišiagalos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, su­ deginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių. Tačiau keturių Butauto tarnų perbėgimas naktį iš kryžiuočių stovyklos į Vilnių suardė didžiojo magistro karinius planus, ir šis pa­ būgęs, kad jo užmojai netikėtai užpulti gintis pasiryžusią Lietuvą bus atskleisti, tuojau pat nutraukė apgultį ir bėgo, klebonas, net jo laikais vešli, drūta ir virš bažnyčios išsistiebusi buvo matoma, ir visų buvo vadinama Goštauto liepa.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį. Į kairę nuo kelto, kur dabar Lukiškių priemiestis, nuo senų senovės kerojo įvairioms dievybėms pašvęsti ąžuolai, šen bei ten palei Viliją laukuose augo pušys5.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Ordino maršalas, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­ tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau­ tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo­ čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda­ mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Draudimas statyti per upę mažus tiltelius galiojo nuo Nemenčinės dvaro iki Kernavės miestelio.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo­ žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi­ namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai­ mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž­ nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken­ kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai