Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.
O\nVytautas, pasislėpęs miškuose, naikino atsiskyrusius Ordino\npulkus ir gurguoles. Nors ir smarkiai kryžiuočiai buvo perse\nkiojami, vis dėlto jie nuėjo ligi Papartėnų (netoli Kernavės).\n\n(^1) ) C.
Yra paaiškėję, kad pradinė\nMindaugo « Lietuva » ir jo valdomos tėviškės pilys tebus apėmusios\nplotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio, t.y. pietvakarių Aukštaičių\nsritį. H. Paszkiewicz tad Mindaugo sostine laikė, jeigu jis iš viso\npastovią sostinę bus turėjęs, Kernavę (dešiniajame Neries krante)^17.
Tačiau lietuviškai kalbantys žmonės nebūtinai save vadino lietuviais, o savo žemę – Lietuva. Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį ne- toli Kernavės, vardo. Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.
Kelias\nsuko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs\nį du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės\npilį. Į kairę nuo kelto, kur dabar Lukiškių priemiestis, nuo\nsenų senovės kerojo įvairioms dievybėms pašvęsti ąžuolai,\nšen bei ten palei Viliją laukuose augo pušys5.
XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio\nredakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo\nKernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug\nžvėrienos. Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės\nįkūrimas^14.