Santrauka

Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha. Dusburgietis teigia, kad visų prūsų žemių iki Vyslos su Pamede imtinai — R. Dusburgietis teigia, kad vakarinė prūsų žemė tarp Osos (pietuose), Vyslos ir Nogato (vakaruose), Drūsinės įlankos (vėliau ežero, dab. Družno) šiaurėje ir ežerų (maždaug apie dab. Elbingo kanalą) ir aukštutinės Drevantos rytuose (GAO, p.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha.c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad visų prūsų žemių iki Vyslos su Pamede imtinai — R.c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad vakarinė prūsų žemė tarp Osos (pietuose), Vyslos ir Nogato (vakaruose), Drūsinės įlankos (vėliau ežero, dab. Družno) šiaurėje ir ežerų (maždaug apie dab. Elbingo kanalą) ir aukštutinės Drevantos rytuose (GAO, p.c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad visa tai plukdydami Zirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris kartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių, jei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės.c-004
t-005 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip antrosios atskalūnybės metais buvo palikta Spitenbergo pilis Pamedės žemėje buvo pilis, vardu Spitenbergas431, kurioje gyveno broliai.c-005
t-006 Dusburgietis teigia, kad apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad visų prūsų žemių iki Vyslos su Pamede imtinai — R.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1413 m., Salyno derybų metu, Vytautas griežtai pareiškė kryžiuočiams, jog „…Prūsai taip pat yra buvę mano tėvų žemė ir aš reikalausiu jų iki Osos (t. y. visų prūsų žemių iki Vyslos su Pamede imtinai — R. B.), nes jie yra mano tėvų palikimas“41.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vakarinė prūsų žemė tarp Osos (pietuose), Vyslos ir Nogato (vakaruose), Drūsinės įlankos (vėliau ežero, dab. Družno) šiaurėje ir ežerų (maždaug apie dab. Elbingo kanalą) ir aukštutinės Drevantos rytuose (GAO, p.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vakarinė prūsų žemė tarp Osos (pietuose), Vyslos ir Nogato (vakaruose), Drūsinės įlankos (vėliau ežero, dab. Družno) šiaurėje ir ežerų (maždaug apie dab. Elbingo kanalą) ir aukštutinės Drevantos rytuose (GAO, p.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad visa tai plukdydami Zirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris kartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių, jei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Visa tai plukdydami Zirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris kartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių, jei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės kilmingasis, vardu Samilis426, Tusino tėvas, gyvenęs tarp priešų, bet slaptai gerbęs tikėjimą ir brolius. Šitai sužinoję, prūsai įtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies, tol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams, ten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip antrosios atskalūnybės metais buvo palikta Spitenbergo pilis Pamedės žemėje buvo pilis, vardu Spitenbergas431, kurioje gyveno broliai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip antrosios atskalūnybės metais buvo palikta Spitenbergo pilis

Pamedės žemėje buvo pilis, vardu Spitenbergas431, kurioje gyveno broliai. Antrosios atskalūnybės metais prūsai tiek kartų ją kamavo antpuoliais, kad negalima buvo joje ilgiau priešintis; pritrūkę būtiniausių reikmenų ir sudeginę pilį, broliai pasitraukė su savo ginklanešiais, ir ji po šiai dienai tebestovi apleista.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą

Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui patraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu vienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai