Santrauka
Tuo būdu, greta ordino komturijų, krašte dar buvo vyskupų valdomų kunigaikštijų (Kulmo, Pamedės, Varmijos ir Sembos), bet ordino galybės laikais nesusipratimų dėl to nebekildavo, nes vyskupais būdavo skiriami tik ordino nariai.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Petro iš Dusburgo kronikoje Pamedė įtraukta į vienuolikos atskirų Prūsijos žemių sąrašą. |
| t-002 Pamedės žemėje buvusią Spitenbergo pilį antrosios atskalūnybės metais broliai sudegino ir paliko dėl prūsų antpuolių bei reikmenų stokos. |
| t-003 Antrosios atskalūnybės pradžioje pagudėnai su sūduviais ir kitomis Prūsijos gentimis išnaršė Pagudę bei Pamedę. |
| t-004 Petro iš Dusburgo kronikoje Pamedė nurodoma kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių. |
| t-005 Pamedės kilmingasis Samilis padėjo badaujančiai Kristburgo piliai, nors gyveno tarp priešų ir tikėjimą bei brolius gerbė slapta. |
| t-006 1247 m. kryžiuočiai jau valdė Pamedę, bet, Narbuto aiškinimu, dėl kovų neturėjo pakankamai laiko jos vidaus tvarkai ir krikščionybei įtvirtinti. |
| t-007 Narbuto pasakojime pamedėnai turėjo prisiekti nebepriimti krikščionių tikėjimo ir ginti senąjį tikėjimą net mirties kaina. |
| t-008 Narbutas Pamedės pavadinimą kildino iš lietuviško žodžio „Meže“, reiškiančio ribą, nes Pamedė ribojosi su svetimais kraštais. |
| t-009 Narbutas Pamedės gyventojus apibūdino kaip karingus ir kupinus normaniškos dvasios, o pačioje Pamedėje minėjo daug garbingų šeimų. |
| t-010 Į šiaurę už Osos upės ir prie jos plytėjusios girios buvo antroji Pamedės provincija. |
| t-011 Narbutas iš tvirtovių išsidėstymo sprendė, kad rytinė ir šiaurinė Pamedės dalys buvo gerai apgyvendintos. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Kryžiuočių ordinas
- Turėjo priklausinį: Spitenbergas