Petro iš Dusburgo kronikoje Pamedė įtraukta į vienuolikos atskirų Prūsijos žemių sąrašą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių, atskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Pamedės žemėje buvusią Spitenbergo pilį antrosios atskalūnybės metais broliai sudegino ir paliko dėl prūsų antpuolių bei reikmenų stokos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 141
Apie tai, kaip antrosios atskalūnybės metais buvo palikta Spitenbergo pilis Pamedės žemėje buvo pilis, vardu Spitenbergas431, kurioje gyveno broliai. Antrosios atskalūnybės metais prūsai tiek kartų ją kamavo antpuoliais, kad negalima buvo joje ilgiau priešintis; pritrūkę būtiniausių reikmenų ir sudeginę pilį, broliai pasitraukė su savo ginklanešiais, ir ji po šiai dienai tebestovi apleista.
Antrosios atskalūnybės pradžioje pagudėnai su sūduviais ir kitomis Prūsijos gentimis išnaršė Pagudę bei Pamedę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 147
Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui patraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu vienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.
Petro iš Dusburgo kronikoje Pamedė nurodoma kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių, atskirų žemių. Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.
Pamedės kilmingasis Samilis padėjo badaujančiai Kristburgo piliai, nors gyveno tarp priešų ir tikėjimą bei brolius gerbė slapta.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
Apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be didelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų. Visa tai plukdydami Zirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris kartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių, jei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės kilmingasis, vardu Samilis426, Tusino tėvas, gyvenęs tarp priešų, bet slaptai gerbęs tikėjimą ir brolius. Šitai sužinoję, prūsai įtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies, tol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams, ten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo.
1247 m. kryžiuočiai jau valdė Pamedę, bet, Narbuto aiškinimu, dėl kovų neturėjo pakankamai laiko jos vidaus tvarkai ir krikščionybei įtvirtinti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 177
Moteris, suviliota šios dvasios gundymo, niekaip negali išsivaduoti iš jos meilės. Įdomią smulkmeną apie tuos dievaičius mums paliko Prūsijos kronikos . 1247 metais, kai kryžiuočiai jau valdė Pamedę ir tenykščius žmones lyg ir atvertė į krikščionių tikėjimą, vis dėlto dėl nuolatinių sumaiščių ir kovų su kitų provincijų gyventojais, remiamais Pamario kunigaikščio Sviatopelko, jie, matyt, neturėjo pakankamai laiko pasirūpinti Pamedės vidaus sutvarkymu bei atverstos tautos tikėjimo įtvirtinimu.
Narbuto pasakojime pamedėnai turėjo prisiekti nebepriimti krikščionių tikėjimo ir ginti senąjį tikėjimą net mirties kaina.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 179
Šie sakė, kad aukštieji dievai užsiundę tas piktas dvasias kaip bausmę už atsisakymą šlovės ir tikėjimo. Tad vėl atsiduota tų dievų valios aiškintojų valdžiai. Šie užkeikė aitvarus, kad išnyktų, o pamedėnai turėjo iškilmingiausiai prisiekti, kad nuo šiol nepriims krikščionių tikėjimo, niekada nelaikys savo tarpe jokio krikščionio ir geriau leisis iškapojami, bet gins savo senąjį tikėjimą.
Narbutas Pamedės pavadinimą kildino iš lietuviško žodžio „Meže“, reiškiančio ribą, nes Pamedė ribojosi su svetimais kraštais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 263
257 Pamedė (Pomezania). Pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio Meže, reiškiančio ribą, nes ji ribojosi šioje pusėje su svetimais kraštais. Čia buvo senovinės Grevožės, Probuto ir kitos pilys.
Narbutas Pamedės gyventojus apibūdino kaip karingus ir kupinus normaniškos dvasios, o pačioje Pamedėje minėjo daug garbingų šeimų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 263
Čia buvo senovinės Grevožės, Probuto ir kitos pilys. Rytuose ji ribojosi su Pagude ir Hokerlandija, pietuose — su Ruimu, vakaruose Vysla skyrė nuo Pamario, o šiaurėje buvo Baltijos jūra. Čia gyvenę žmonės buvo karingi, kupini normaniškos dvasios; Pamedėje gyveno daug garbingų šeimų.
Į šiaurę už Osos upės ir prie jos plytėjusios girios buvo antroji Pamedės provincija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 354
Ypač seniai egzistavo Kulmas, Chetmno, senovinis Ulmas. Atėjus kryžiuočiams, visos šios tvirtovės ir pilys visame Kulme ir Lubavoje buvo visiškai sunaikintos, didesnė dalis krašto, nuniokoto nesiliaujančių mazoviečių karų su prūsais, priklausė Kulmo vyskupui, o kita dalis Mazovijos kunigaikščiui, nors ji buvo jam menkavertė. Pamedė Į šiaurę už Osos upės ir prie jos plytėjusios girios priklausė antrai Pamedės provincijai.
Narbutas iš tvirtovių išsidėstymo sprendė, kad rytinė ir šiaurinė Pamedės dalys buvo gerai apgyvendintos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 356
Netgi teigiama, kad Grevožos tvirtovėje gyvenęs vietinis Krivis. Kitos tvirtovės buvo šalia Stumos, Postelino, Postolin, Reisių apskrityje prie Drūsinės ežero, šiandienio Vilenbergo kaimo apylinkėse, taip pat prie Vyslos. Iš to tvirtovių išsidėstymo jau galima daryti išvadą, jog rytinė ir šiaurinė Pamedės dalys buvo gerai apgyvendintos, o šiaurėje plytėjusios žemės šalia Malborko net iki Elbliongo, taip pat Nogato ir Vyslos tarpupis buvo Labai mažai apgyvendinta arba čia apskritai nebuvo nuolatinių gyventojų.
Pamedė Į šiaurę už Osos upės ir prie jos plytėjusios girios pri klausė antrai Pamedės provincijai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 354
Ypač seniai egzistavo Kulmas, Chetmno, senovinis Ulmas. Atėjus kryžiuočiams, visos šios tvirtovės ir pilys visame Kulme ir Lubavoje buvo visiškai sunaikintos, didesnė dalis krašto, nuniokoto nesiliaujančių mazoviečių karų su prūsais, priklausė Kulmo vyskupui, o kita dalis Mazovijos kunigaikščiui, nors ji buvo jam menkavertė. Pamedė Į šiaurę už Osos upės ir prie jos plytėjusios girios priklausė antrai Pamedės provincijai.
Tokie kilmingų giminių ponai gyveno Pamedėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 355-356
Tokie kilmingų giminių ponai gyveno Pamedėje. Dusburgas iš jų mini tris: Pipiną, Masių ir Joną (p. III. C. 7, 140, 143). Ši provincija taip pat dalijosi į panašias apskritis arba valsčius
Pamedėnų pilis stovėjo vietoje, vėliau vadintoje Senuoju Kristburgu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 25
Jis žino, jog pamedėnų pilis stovėjusi „toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu“ (III, 58)
Spitenbergo pilis buvo Pamedėje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 26
Retrospektyvinis požiūris į įvykius ryškus tokiuose kronikininko pareiškimuose,— kaip „po šiai dienai tebestovi apleista“ Spitenbergo pilis Pamedėje
Pagudėnai kartu su sūduviais ir kitomis Prūsijos gentimis išnaršė Pamedę ir joje išžudė rastus krikščionis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 146
Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę.
Osos pakrantėje, Kulmo ir Pamedės vyskupysčių pasienyje, pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 139
Osos pakrantėje, Kulmo ir Pamedės vyskupysčių pasienyje, pilį
Antra — Pamedė192, kurioje [gyveno] pamedėnai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 58
Antra — Pamedė192, kurioje [gyveno] pamedėnai.
Pipinas buvo Pamedės kilmingasis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 72
vienoje pilaitėje gyvenęs Pamedės kilmingasis Pipinas