Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
12 teiginių12 įrašų15 ryšių
Vikipedijos įžanga
Zigmantas Liuksemburgas (1368 m. vasario 14 d. Niurnberge – 1437 m. gruodžio 9 d. Znaime), Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Zigmantas Liuksemburgietis buvo Romos imperatorius, aktyviai susijęs su Vytauto Didžiojo politiniais sumanymais Vidurio Europoje. 1429 m. jis atvyko į Vytauto rezidencijoje, Lucko pilyje, surengtą suvažiavimą, kuriame taip pat dalyvavo Jogaila, popiežiaus legatas, rusų sritiniai kunigaikščiai ir vokiečių miestų bei kunigaikščių atstovai. Zigmantui buvo neramu dėl Vytauto veiksmų Čekijoje: jis pabijojo, kad šis ten neįsitvirtintų ir neperimtų krašto. Įtampa ypač išryškėjo, kai Vytautas į Čekiją pasiuntė Zigmantą Kaributą su kariuomene padėti husitams kovoti prieš Zigmanto pajėgas. Šis žingsnis kilo ne iš Vytauto simpatijos husitizmui, bet iš konflikto su imperatoriumi, kuris Breslavo sprendimu pripažino Ordinui Žemaičius ir rėmė jo agresyvius veiksmus prieš Vytautą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| BendravimasŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Zigmantui Liuksemburgiečiui tapus Romos imperatoriumi, Lenkijai dar labiau padidėjo Lietuvos pagalbos poreikis, nes jis buvo sąjungoje su Ordinu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulaužant lenkų papročius ir tradicijas. Pagalbos reikalas iš Lietuvos pusės Lenkijai dar labiau padidėjo, kai Zigmantas L. tapo Romos imperatorium, nes jis buvo sąjungoj su Ordinu.
Vytautas pasiuntė Zigmantą Kaributą į Čekiją padėti husitams kovoti su imperatoriumi Zigmantu Liuksemburgiečiu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Iš pradžių Vytautas delsė, neduodamas tikro atsakymo, bet po kiek laiko sutiko rūpintis jų reikalais ir į Čekiją su kariuomene nusiuntė Zigmantą Kaributą padėti husitams kovose su ciesorium Zigmantu. Vytautas tai darė ne iš simpatijos pačiam husitizmui, bet iš pykčio ant ciesoriaus (in odium Sigismundi), kuris Breslavo sprendimu (142Ü) pripažino Ordinui Žemaičius ir rėmė agresingus jo žygius prieš Vytautą; pats gi kovojo su čekais, kaip kandidatas į Čekijos sostą. Vytautas jį dabar ir pabaidė, pasiųsdamas čekams husitams pagalbą.
Zigmantas Liuksemburgietis Kėzmarke pasiūlė Vytautui karaliaus karūną ir visišką nepriklausomybę nuo Jogailos bei Lenkijos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas šiuo laiku atmetė ir gundymą suardyti uniją, kada jis buvo nuvykęs į Kėzmarką pas Vengrų karalių Zigmantą, norėdamas jį palenkti, kad ištesėtų paliaubas su Lenkija. Zigmantas atsisakė išpildyti tuo atveju, jei kiltų karas tarp Lenkijos ir Ordino. Užtat slaptai, nedalyvaujant lenkų ponams, kurie kartu buvo atvykę su Vytautu, pasiūlė jam karaliaus karūną, žadėdamas visišką nepriklausomybę nuo Jogailos ir Lenkijos ir net pagalbą prieš juos, jeigu jie priešintųsi. Bet Vytautas, ką jis priminė vėliau lenkams, nesileido į jokias derybas tuo klausimu, bet priešingai, sugrįžęs tuojau pranešė Jogailai tuos pasitarimus^2 ).
Zigmantas Liuksemburgietis kurstė popiežių, ordinus, Hanzos miestus ir Vokietijos kunigaikščius kariauti su Vytautu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ciesoriui Zigmantui šitoks Vytauto žygis buvo labai kartus. Jis pabijojo, kad Vytautas nepradėtų Čekijoje uoliai šeimininkauti ir jos nepaveržtų. Todėl kurstė prieš Vytautą popiežių, abu Ordinus, Hanzos miestus, Vokietijos kunigaikščius, — visus juos kviesdamas į karą su Vytautu, globojančiu heretikus^1 ).
Zigmantas Liuksemburgietis 1420 m. Breslavo sprendimu priskyrė Ordinui ir Žemaitiją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kryžiuočiai vis dar nenorėjo pripažinti savo pralaimėjimo Konstancijos susirinkime ir visokeriopais būdais stengėsi atgauti prarastą garbę. Martynas V jiems grąžino popiežiaus Jono XXIII atimtas privilegijas valdyti užimtąsias žemes, o ciesorius Zigmantas savo sprendimu Breslave (1420) priskyrė jiems ir Žemaitiją. Vytautui reikėjo ginti apkrikštytus žemaičius, ir tas neapsiėjo be karo, kuris įvyko 1422 m.
Zigmantas Liuksemburgietis stengėsi perimti į savo rankas kryžiuočių ginčą su Lietuva ir Lenkija.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Abi pusės išvažinėjo labai susierzinusios ir išsiskubino su skundais pas Zigmantą L., kuris kaskart vis labiau stengėsi paimti į savo rankas kryžiuočių ginčą su Lietuvą ir Lenkija. Galop paaiškėjo, kad ginčą išspręsti gali padėti tik ginklas. Buvo jau net suruoštas ir žygis, bet Zigmantui ir popiežiaus legatams tarpininkaujant, ginklai buvo laikinai sustabdyti.
Lucke Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Jogailai karūnuoti suvažiavimo šeimininką Vytautą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas užėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šeimininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdovus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikščionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zigmantą apie tai pasikalbėti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 10 | 9 |
| Lituanistika-7542-Puotos-Lietuvos-valdovo-dvare-gotikos-laikais — Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab.-XV a.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 2 |