Santrauka
Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Niekur nevaliojome rasti Ma zovijos kunigaikščio tokiu vardu, tik žinome, kad tuo tarps niu valdė Wencenslaus dei gratia dux Masovie et Plocz [Venceslavas, Dievo malone Mazovijos ir Plocko kuni gaikštis] (pasak dokumentų), tas pats, kuris 1321 metais su. Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1325 m. kitose Mazovijos žemėse viešpatavo kunigaikščiai Ziemovitas ir Traidenis. |
| t-002 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Mazovijos kunigaikščiai, pakviesti dalyvauti Vytauto karūnavimo sumanyme. |
| t-003 Gedimino laiškų užuomina apie Mazoviją leido manyti, kad Mazovijos kunigaikštis buvo Lietuvos valdovo sąjungininkas. |
| t-004 Mazovijos kunigaikštis Boleslovas IV 1440 m. balandį arba gegužę užėmė Drohičino žemę Palenkėje ir laikė ją bent ketverius metus. |
| t-005 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII a. pradžioje, pasak Narbuto, pasiekė didelių laimėjimų Jotvingijoje. |
| t-006 Mazovijos Ziemovitas 1260 m. birželio 15 d. Trošine sudarė taikos sutartį, kuria kryžiuočiai atidavė jam šeštadalį jotvingių krašto. |
Ryšiai
- Sudarė sutartį su: Kryžiuočių ordinas