Marienverderis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dėl to, subūrę daugybę karių, antrosios atskalūnybės metais patraukė prie Marienverderio miesto ir, tinkamoje vietoje įrengę pasalas, įsakė nedideliam būreliui pasirodyti [pilies gynėjams]. Broliai ir miestiečiai su savo ginklanešiais išpuolė į lauką, buvusį tarp miesto ir malūno, smarkiai juos užpuolė, daugybę nukovė ar mirtinai sužeidė; kai jau tikėjosi juos visus iki vieno išžudę, staiga iš pasalų iššoko prūsai ir išmušė visus brolius bei miestiečius, išskyrus kelis, pasprukusius į miestą. Atkakliai juos persekiodami, prūsai po trumpų grumtynių užėmė miestą, dalį gyventojų paėmė į nelaisvę, dalį išžudė, išskyrus tuos, kurie paspruko į pilį ir šitaip išsigelbėjo. Ligi pamatų sugriovę ir sudeginę miestą, prūsai pasitraukė su dideliu grobiu.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie antrąjį minėtojo Marienverderio miesto sugriovimą Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio miestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė prie Belichovo pilies427, pastatytos Osos pakrantėje ir priklausiusios vienam kilmingam pamedėnui, vardu Jonas, Sarginio sūnui. Iš šios pilies išėjo brolis Konradas Švabas iš Elbingo su daugybe ginklanešių428 ir susirėmė su priešais ietimis; šiose kautynėse abi šalys patyrė didelių nuostolių sužeistaisiais. Po to priešai priartėjo prie Marienverderio miesto ir po ilgų bei sunkių grumtynių vėl jį iš pagrindų sugriovė; vieni miestiečiai išvengė žūties, pabėgdami į pilį, kiti — gindamiesi viename miesto kuore, tuo tarpu likusieji buvo arba paimti į nelaisvę, arba užmušti.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

turėti tvirtovę prie pat Nemuno, ties Dubysos žiotimis, kuri abiejų upių santakoje stūksotų, nes, ištuštėjus Krist- memeliui, jie turėjo patirti sunkumų kėsindamiesi į te­ nykštes šalis. Dėl to, sulaukęs palankios progos, didysis magistras paskubėjo apie Žolinę įgyvendinti minėtą su­ manymą. Kaip tik tais laikais ir Bisėnos tvirtovę lietuviai apleido. Bet dėl jos būklės, netinkančios sumanymui, nu­ spręsta sustiprinti salą, skalaujamą Dubysos žiočių. Pats didysis magistras, atvykęs į vietą su darbininkais ir ka­ riuomene, kuri turėjo saugoti dirbančius, įkūrė tvirtovę ir pavadino Marienverderiu, Marijos sala.