Santrauka
Jis skelbė, jog Žemaičių kraštas ir Sūduva, taip pat ir keli lenkų pasienio punktai (Drezdenka ir Santoko pilis Dobrine), turį priklausyti kryžiuočiams. Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją. Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį — į vakarus nuo Raudonės įtakos į Nemuną iki Klaipėdos^12.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Petro iš Dusburgo kronikoje Sūduva minima kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių. |
| t-002 Dabartinės Suvalkų apylinkės, įskaitant Vygrių ežeryną, buvo centrinė jotvingių arba sūduvių teritorijos dalis. |
| t-003 Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį nuo Raudonės įtekėjimo į Nemuną iki Klaipėdos. |
| t-004 Melno sutartimi Lietuva iš Sūduvos girių laimėjo daugiau, negu Vytautas buvo užleidęs Ordinui Salyno taika 1398 metais. |
| t-005 Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją. |
| t-006 Lietuvai atiteko žymi dalis Žemaičių ir Sūduvos dykros, o Lenkija gavo Niešavos kraštą. |
| t-007 Melno sutartimi Lietuva iš Sūduvos girių laimėjo daugiau, negu Vytautas buvo užleidęs Ordinui Salyno taika. |
| t-008 Narbutas rašo, kad jotvingių gyventojų likučiai arba išsikėlė, arba dar laikėsi Prūsų Sūduvos provincijoje. |
| t-009 Narbutas Sūduvą vaizdavo kaip provinciją, turėjusią daug įtvirtintų pilių, kur gyveno buvę savarankiški valdovai. |
| t-010 Narbutas spėjo, kad Sūduvos šiaurinė siena buvo Pisos upė, skyrusi ją nuo Salavijos ir Nadruvos. |
Ryšiai
- Buvo valdoma: Kryžiuočių ordinas
- Puolė Sūduvą: Konradas iš Tirbergo Jaunesnysis, Ulrichas Bajeris
- Buvo žygio kryptis: Ulrichas Bajeris
- Gyvenamoji vieta: Sūduviai-jotvingiai
- Sūduva priklausė Kryžiuočių ordinas