Santrauka
Sūduviai-jotvingiai Dusburgiečio pasakojime rodomi kaip galinga vakarinių baltų gentis, veikianti tiek savarankiškai, tiek drauge su lietuviais ir prūsais. Šiame šaltinyje Sūduvos vardas tiesiogiai siejamas su sūduvių, arba jotvingių, kraštu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jungtinė prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė, kovojusi Sembos rajone, apgulė Vėluvos pilį Priegliaus pakrantėje. |
| t-002 Skomantas, sūduvių vadas, gavo belaisvį Liudviką iš Libencelės ir pamėgo jį dėl drąsos. |
| t-003 Sūduviai sudegino ir iki pamatų sunaikino Vartenbergo pilį, nužudė du brolius su visa šeimyna, o pilis liko apleista. |
| t-004 Iš Sūduvos atėjusi kariuomenė netikėtai užpuolė Kulmo žemės kaimų žmones, juos išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė į nelaisvę. |
| t-005 Komentarinėje pastaboje nurodoma, kad Dusburgietis Sūduvos vardu vadina sūduvių, arba jotvingių, gyvenamą kraštą XIII a. |
| t-006 Sūduviai su palyginti nedidele kariuomene įsiveržė į Notangą, apiplėšė nedidelę jos dalį ir pasitraukė. |
| t-007 Magistro Mangoldo vadovavimo metais sūduviai pasitelkė lietuvius ir smarkiai užpuolė Sembos žemę. |
| t-008 Kazio Būgos nuomone, jotvingiai kalbėjo prūsų kalbos tarme. |
| t-009 Stipri prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė aštuonias dienas laikė apsupusi Vėluvos pilį. |
| t-010 Prie pamarėnų—prūsų sąjungos prisidėjo jotvingiai ir lietuviai29. |
| t-011 Magistras su kariuomene įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių ir privertė Kimenavos pilėnus atiduoti pilį. |
| t-012 Dusburgietis sūduvius vadina paskutine ir galingiausia neužkariauta Prūsijos žemės gentimi. |
| t-013 Konradas iš Tirbergo su daug brolių ir 1500 raitelių įsiveržė į Sūduvos Kimenavos valsčių, jį nusiaubė ir išsivarė 1000 belaisvių. |
| t-014 Prie Vinso miško brolių kariuomenę pasivijo 3000 rinktinių sūduvių vyrų, bet broliai juos užpuolė ir privertė trauktis. |
| t-015 Tepliavos komtūras Ulrichas Bajeris su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą, degino ir grobė kraštą. |
| t-016 Sūduviai pranoko kitus kilnumu, turtais ir galybe ir turėjo šešis tūkstančius raitelių bei daug kitokių karių. |
| t-017 1277 m. Skomanto vadovaujama sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė Ordino valdas Pavyslyje iki Kristburgo. |
| t-018 Prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė aštuonias dienas laikė apsupusi Vėluvos pilį ir kasdien ją puolė. |
| t-019 Dusburgietis sūduvius apibūdina kaip tauriausius, kitus pranokusius papročių kilnumu, turtais ir galybe. |
| t-020 Sūduviai su didele kariuomene apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, o visus gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę. |
| t-021 Dusburgietis Sūduva vadina XIII a. sūduvių, arba jotvingių, gyvenamą kraštą. |
| t-022 Spalio 21 d. Skomantas su 4000 sūduvių ir stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Kulmo žemę keršyti už savųjų žūtį. |
| t-023 Skomantas su sūduviais įsibrovė į Kulmo žemę ir padalijo kariuomenę į dvi dalis, nukreiptas prieš Torunę ir Kulmo miestą. |
| t-024 Po Karaliaučiaus pastatymo nadruviai, skalviai ir sūduviai įsiveržė į Sembą, plėšė bei degino kraštą ir grįždami pastatė Vėluvos pilį. |
| t-025 Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas siaubė Kulmo žemę. |
| t-026 Lietuvos ir jotvingių veiksmai prieš Volynę šaltiniuose siejami su 1205 m., tai yra 1209–1210 m., įvykiais. |
| t-027 Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį netoli Bartenšteino. |
| t-028 Kariuomenė iš Sūduvos ir kitų žemių prie Valevonos pilies apiplėšė aplinkinius valsčius ir pasitraukė. |
| t-029 Sūduviai su didele kariuomene įsiveržė į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė Lubavos pilį bei miestą. |
| t-030 Brolis Liudvikas iš Libencelės atvedė magistrui Konradui Kantigirdą ir 1600 sūduvių, kuriuos nelaisvėje buvo atvertęs į Kristaus tikėjimą. |
| t-031 Sūduviai su didele kariuomene įsiveržė į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė Lubavos pilį bei miestą. |
| t-032 Sūduviai su palyginti nedidele kariuomene įsiveržė į Notangą, apiplėšė nedidelę jos dalį ir pasitraukė. |
| t-033 Skomantas, sūduvių vadas, gavo belaisvį Liudviką iš Libencelės ir pamėgo jį dėl drąsos. |
| t-034 Apie Vėluvos pilies puolimą Tuo metu stipri prūsų, sūduvių ir lietuvių kariuomenė įsibrovė į Sembos žemę; lietuviai su viena apgulos mašina vienoje pusėje, likusieji su antra — kitoje pusėje aštuonias dienas laikė apsupę Vėluvos pilį, kasdien ją puldami. |
| t-035 Apie Torunės ligoninės sudeginimą, Kulmo miesto užpuolimą ir Lubavos pilies bei miesto sugriovimą Tuo pat metu sūduviai439 įsibrovė su tokia didele kariuomene, kokios dar niekas nebuvo matęs Prūsijoje, į Lubavos žemę ir visiškai sugriovė to pat vardo pilį bei. |
| t-036 Apie sūduvių pabėgimą Tuo pat metu sūduviai, norėdami atkeršyti už tai, kas aukščiau minėta, įsibrovė su palyginti nedidele kariuomene į Notangos žemę ir, apiplėšę nežymią jos dalį, pasitraukė. |
| t-037 Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti. |
Ryšiai
- Sūduviai-jotvingiai gyveno Sūduva