Santrauka

saugoti Dubysos upyną.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 M. Michelbertas pateikė duomenų iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų.c-001
t-002 Ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas žuvo per Veliuonos apgulimą 1338 m.c-002
t-003 Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą.c-003
t-004 Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, kai kryžiuočiai teigė, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno priklausė jiems.c-004
t-005 Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos yra susimetę kryžiuočiai.c-005
t-006 Vytautas pareiškė niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės Veliuonos ir galįs siekti Prūsijos.c-006
t-007 Šiam ginčui išspręsti 1416 m. Veliuonoj įvyko susivažiavimas Vytauto, Jogailos ir Ordino.c-007
t-008 1418 m. Veliuonos derybose nepavyko nustatyti Žemaitijos sienų.c-008
t-011 Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.c-011
t-012 Vengriškos kilmės teisių žinovas turėjo vietoje išspręsti, ar Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaičių žemės ribose.c-012
t-014 Atvykus naujai pagalbai Ordinui, „daug vokiečių, anglų“, kryžiuočiai vėl veikė prie Nemuno, rugpjūtį magistrui pavyko sunaikinti svarbią lietuvių Veliuonos pilį.c-014
t-015 Tais metais maršalo vadovaujama Ordino kariuomenė, su talkininkais iš Vokietijos atplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį, padarė jai daug žalos.c-015
t-016 Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos.c-016
t-017 Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus.c-017
t-018 100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su.c-018
t-019 Senoji Veliuonos piliavietė apėmė du kalnus prie Nemuno, sujungtus tiltu per gilią griovą.c-019
t-020 Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalno šlaitus.c-020

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: M. Michelbertas pateikė duomenų iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

liūnų ir Sargėnų kapinynus^101 , ir apie L ietuvos X-XV a. kapinynų keramiką, (AkMD, t. 19, 1965, 41-57 p.). Iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų duomenų pateikė M. Michelbertas (AkMD, t. 15, 1963, 55-70 p. ; t. 24, 1967, 47-58 p.), taip pat rašė apie Romos monetų radinius Lietuvoje I-V a. (AkMD, t. 10, 1961, 19-35 p.; t. 16, 1964, 53-61 p. ; t. 20, 1966, 49-56 p.) ir davė straipsnį Romos imperijos įtakos baltų genčių kultūrai klausimu (AkMD, t 18, 1965, 47-64 p )^102. L. N a k a i t ė rašė apie sidabro naudojimą II-XIII a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas žuvo per Veliuonos apgulimą 1338 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gedimino mirties aplinkybės nėra žinomos. Yra tikra tiek, jog ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas esąs žuvęs per Veliuonos apgulimą 1338 m., į pečius kryžiuočių pašautas. Jis tada žiemop (XI.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą. Tuo būdu Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko jokio lietuvių gynimosi punkto. Apie Peštvės įgulą yra užrašyta, jog ji, apgulusiems kryžiuočiams pasižadėjusi krikštytis, po derybų nakčia išbėgiojusi. Veliuona tepasidavė po 10 dienų apgulimo, o pilies gynėjai su vadu Goštautu (Gastot) pakeliui į vyr. magistro stovyklą buvo išžudyti^16.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, kai kryžiuočiai teigė, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno priklausė jiems.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pasta­ tęs prieš vokiečius ».

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos yra susimetę kryžiuočiai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pra­ nešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra susimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis dėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Vytautas pareiškė niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės Veliuonos ir galįs siekti Prūsijos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet Vytautas mąstė apie visišką Žemaitijos krašto priskyrimą Lie­ tuvai, nepaisant jokių terminų, ir todėl nebesutiko su reikalavi­ mais, aprėkiančiais jo valdžią. Jis griežtai pareiškė, ne tiktai niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės, Veliuonos, bet galįs siek­ ti ir Prūsijos, nes ir tas kraštas seniau priklausė jo protėviams. Ordino gi pasiuntiniui, kuris dar kaltino Vytautą, kad jis nebeiš­ duoda Torne žadėto rašto apie Žemaitijos grąžinimą po savo ir Jogailos mirties, dabar jis tokį raštą kartu su Jogaila parašė, bet labai neformalų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Šiam ginčui išspręsti 1416 m. Veliuonoj įvyko susivažiavimas Vytauto, Jogailos ir Ordino.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šiam ginčui išspręsti 1416 m. Veliuonoj įvyko susivažiavimas Vytauto, Jogailos ir Ordino. Bet derybos baigėsi be jokių re­

zultatų.
teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: 1418 m. Veliuonos derybose nepavyko nustatyti Žemaitijos sienų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu­ statyti Žemaitijos sienas. Šiose derybose dalyvavo ir Hanzos miestų atstovai (Liubeko ir Stralsundo), kaipo suinteresuoti Vytauto ir Ordino nesantaika, trukdžiusia Hanzai susisiekti su Lietuva Vokiečių Ordino žemėmis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: M. Michelbertas pateikė duomenų iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų duomenų pateikė M. Michelbertas (AkMD, t. 15, 1963, 55-70 p. ; t. 24, 1967, 47-58 p.), taip pat rašė apie Romos monetų radinius Lietuvoje I-V a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas žuvo per Veliuonos apgulimą 1338 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Yra tikra tiek, jog ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas esąs žuvęs per Veliuonos apgulimą 1338 m., į pečius kryžiuočių pašautas. Jis tada žiemop (XI.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pasta­ tęs prieš vokiečius ».

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Vengriškos kilmės teisių žinovas turėjo vietoje išspręsti, ar Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaičių žemės ribose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šitas vengriškos kilmės teisių žinovas, nuvykęs į Žemaitijos pasienius, vietoje turėjo išspręsti, ar Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaičių žemės ribose, kadangi jau Budoje pasiuntiniai Lietuvos vardu pareiškė, jog kryžiuočiai Klaipėdos pilį valdą neteisėtai, nes ji esanti Žemaičių žemėje^8. Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Atvykus naujai pagalbai Ordinui, „daug vokiečių, anglų“, kryžiuočiai vėl veikė prie Nemuno, rugpjūtį magistrui pavyko sunaikinti svarbią lietuvių Veliuonos pilį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Atvykus naujai pagalbai Ordinui, „daug vokiečių, anglų“, kryžiuočiai vėl veikė prie Nemuno, rugpjūtį magistrui pavyko sunaikinti svarbią lietuvių Veliuonos pilį. Tais pačiais metais Švedijos karalius, palaikomas popiežiaus, pradėjo puo- limą prieš Naugardo valdas, kurios buvo svarbios Lietuvai blokuojant Livoniją iš rytų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Tais metais maršalo vadovaujama Ordino kariuomenė, su talkininkais iš Vokietijos atplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį, padarė jai daug žalos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1360 m. kryžiuočiai toliau tvirtinosi pačiame Ne- muno žemupyje, statė naują pilį Skalvos žemėje (netoli Tilžės), o kitą prie Nemuno žiočių — Ventės rage (Vindenburgą). Tais metais maršalo vadovaujama Ordino ka- riuomenė, su talkininkais iš Vokietijos atplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį, padarė jai daug žalos. Rudenį Veliuona vėl pulta.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi­ lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau­ nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber­ to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty­ dinę keletą namų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tai­ gi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus. g Post haec XI Kalendas Junii Fr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: 100 Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

100

Puslapis 117

III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras. Pats miestelis dali­ jamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta goti­ kinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vieti­ nio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Senoji Veliuonos piliavietė apėmė du kalnus prie Nemuno, sujungtus tiltu per gilią griovą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Senoji pi­ liavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nu­ tiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalė­ jimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras. Ant vieno iš tų kalnų dabar stovi bažnyčia, ° už jos - aukštutinis miestas; ant kito - dvaro parkas ir so­ das. Visas kalnas parko dalyje nusėtas nuolaužomis, bet ki- lp pėdsakų, kad čia stovėta pilies, nėra, nors ji buvo mūrinė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-020

Santrauka: Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalno šlaitus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mažas upeliu­ kas, Veliuonėlė, įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pi­ lies ir Gedimino kalno šlaitus. Tokie kalnų pavadinimai, pirmtakų duoti, iki šiol išlikę, iš senovės laikų perimta tra­ dicija; ir tas pilkapis, kaip žinia, kapavietė, tad labai tikėti­ na, jog tai yra netoli nuo Veliuonos, prie Bajerburgo pilies, žuvusio Gedimino kapas. Dabar Veliuona priklauso dvari­ ninkui Mykolui Zaleskiui.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai