Santrauka
Dusburgietis teigia, kad štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį. Dusburgietis teigia, kad pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių. Dusburgietis teigia, kad šioje Kristburgo pilyje gyveno dievui atsidavę ir nuostabaus santūrumo bei kuo griežčiausios regulos prisilaikymo sekėjai, be to, tokie puikūs kariai karo metu, kad iš tiesų apie juos galima sakyti, kad namuose jie laikėsi kaip tikri vienuoliai, o kovos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių. | c-002 | |
| t-004 Dusburgietis teigia, kad galop jie susitarė visi drauge apsupti Kristburgo pilį ir tol nesitraukti, kol ji nebus sulyginta su žeme. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad apie vienos pilaitės užkariavimą Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai užpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją įsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones. | c-005 | |
| t-006 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be didelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų. | c-006 | |
| t-007 Dusburgietis teigia, kad apie brolio Gundramo bei daugelio lietuvių žūtį 1302 metais Tais metais brolis Gundramas, nedidelio stoto, tačiau be galo narsus ir drąsus žmogus, persekiojo su 9 ginklanešiais iš Lietuvos atsibeldusius plėšikautojus, kurie Kristburgo pilies apylinkėse buvo. | c-007 | |
| t-008 Dusburgietis teigia, kad kai jį mirusį ginklanešiai gabeno į Kristburgo pilį, moterys, kurias jis buvo išvadavęs iš netikėlių vergovės, sakėsi mačiusios du baltus balandžius, sklandančius ore virš jo palaikų; jam sustojus, jie sustodavę vietoje, jam pajudėjus, vėl skrisdavę kaip. | c-008 | |
| t-009 Dusburgietis teigia, kad traukdami atgal, jie pasiskirstė dviem būriais, vieną pasivijo Kristburgo broliai, nukovė 15 lietuvių ir atėmė iš jų 50 krikščionių. | c-009 | |
| t-010 Dusburgietis teigia, kad apie kraujo lašus, varvėjusius iš duonos Kristburgo pilyje Prūsijos žemėje 1324 viešpaties metais, kai račius Andrius kartą buvo vaišėse Prūsijos žemės Kristburgo pilyje, iš duonos, kurią dažė aluje, pradėjo varvėti kraujo lašai, o stalo bendrai, manydami. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį, pristatęs prie sienų kopėčias, ir ją užėmė nukovęs ar išsivaręs į nelaisvę daugelį, o piliai saugoti įkurdino ten brolių ir daug ginklanešių. Kadangi Kristaus gimimo naktį buvo tikinčiųjų užkariauta ta pilis, ji pavadinta Kristburgu, tai yra Kristaus pilimi299, tokį vardą jai davė testamente viešpaties pranašas anksčiau, nei jis radosi magistro bei kitų brolių mintyse.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Todėl, sukvietę daugybę maldininkų, kurie, pastoviai raginami į kryžiaus karą, nuolat čia traukė iš įvairių Vokietijos kraštų, broliai pasuko į Pamedės žemę pasiėmę visa, kas reikalinga pilims statyti. Pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių. Šiek tiek vėliau, bėgant dienoms ir mėnesiams, apie pilį pradėjo kurti miestą305, į kurį suplaukė gyventi daugybė tikinčiųjų, pasiryžusių už krikščionių tikėjimą kasdien aukoti be baimės savo gyvybę ir savo turtą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad galop jie susitarė visi drauge apsupti Kristburgo pilį ir tol nesitraukti, kol ji nebus sulyginta su žeme.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Galop jie susitarė visi drauge apsupti Kristburgo pilį ir tol nesitraukti, kol ji nebus sulyginta su žeme. Todėl susibūrę prūsai pasiuntė didelę kariuomenę ir daugybę ginklanešių, turėjusių saugoti vežimus bei ketverinius kinkinius, gabenančius maistą ir ginklus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie vienos pilaitės užkariavimą Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai užpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją įsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie vienos pilaitės užkariavimą
Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai užpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją įsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į Kristburgo pilį, iš pagrindų sugriovė šią pilaitę417.
143 (138).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be didelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip sunku buvo gabenti maistą į Kristburgo pilį
Iš visų pusių apsuptiems galybės priešų Kristburgo broliams retai kada ramiai ir be didelio vargo pavykdavo atsigabenti iš Elbingo būtiniausių dalykų. Visa tai plukdydami Zirgūnos upe, broliai bei jų tarnai dažnai prarasdavo ir krovinius, ir gyvastį, todėl tris kartus Kristburgo pilį buvo užgriuvęs toks badas, kad pilis būtų visai palikusi be žmonių, jei nebūtų spėjęs ateiti su pagalba vienas Pamedės kilmingasis, vardu Samilis426, Tusino tėvas, gyvenęs tarp priešų, bet slaptai gerbęs tikėjimą ir brolius. Šitai sužinoję, prūsai įtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies, tol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams, ten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie brolio Gundramo bei daugelio lietuvių žūtį 1302 metais Tais metais brolis Gundramas, nedidelio stoto, tačiau be galo narsus ir drąsus žmogus, persekiojo su 9 ginklanešiais iš Lietuvos atsibeldusius plėšikautojus, kurie Kristburgo pilies apylinkėse buvo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie brolio Gundramo bei daugelio lietuvių žūtį 1302 metais
Tais metais brolis Gundramas, nedidelio stoto, tačiau be galo narsus ir drąsus žmogus, persekiojo su 9 ginklanešiais iš Lietuvos atsibeldusius plėšikautojus, kurie Kristburgo pilies apylinkėse buvo pagrobę dešimt žmonių ir tiek pat arklių; kai juos dykrose užpuolė, pirmajame susirėmime vienas lietuvis ietimi jį taip sužeidė, kad išleido jam vidurius, tačiau jis nepaliovė kovojęs, kol visi lietuviai buvo išžudyti, o tada parkrito žemėn ir pasimirė.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kai jį mirusį ginklanešiai gabeno į Kristburgo pilį, moterys, kurias jis buvo išvadavęs iš netikėlių vergovės, sakėsi mačiusios du baltus balandžius, sklandančius ore virš jo palaikų; jam sustojus, jie sustodavę vietoje, jam pajudėjus, vėl skrisdavę kaip.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai jį mirusį ginklanešiai gabeno į Kristburgo pilį, moterys, kurias jis buvo išvadavęs iš netikėlių vergovės, sakėsi mačiusios du baltus balandžius, sklandančius ore virš jo palaikų; jam sustojus, jie sustodavę vietoje, jam pajudėjus, vėl skrisdavę kaip skridę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad traukdami atgal, jie pasiskirstė dviem būriais, vieną pasivijo Kristburgo broliai, nukovė 15 lietuvių ir atėmė iš jų 50 krikščionių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Traukdami atgal, jie pasiskirstė dviem būriais, vieną pasivijo Kristburgo broliai, nukovė 15 lietuvių ir atėmė iš jų 50 krikščionių. Kitas netikėlių būrys paspruko.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie kraujo lašus, varvėjusius iš duonos Kristburgo pilyje Prūsijos žemėje 1324 viešpaties metais, kai račius Andrius kartą buvo vaišėse Prūsijos žemės Kristburgo pilyje, iš duonos, kurią dažė aluje, pradėjo varvėti kraujo lašai, o stalo bendrai, manydami.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie kraujo lašus, varvėjusius iš duonos Kristburgo pilyje Prūsijos žemėje
1324 viešpaties metais, kai račius Andrius kartą buvo vaišėse Prūsijos žemės Kristburgo pilyje, iš duonos, kurią dažė aluje, pradėjo varvėti kraujo lašai, o stalo bendrai, manydami, jog jie laša iš kokios žaizdos, atidžiai apžiūrėjo jam ir burną, ir veidą, ir rankas, bet nerado nė pėdsako žaizdos, todėl visi didžiai dėl to atsitikimo stebėjosi.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |