Trakai

Sud. Karolis Zikaras, Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.).

Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, |\n| Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent |\n| šiek tiek pakenčiamus batus. Kurie dėvėjo klumpes ir dipkas, į rinktinę nebuvo priimami, |

PDF 177

| | Kovo mėnesį vieną dieną pradėta organizuoti rinktinė iš Kauno ir Aukštosios Panemunės | | įgulų puolančiam priešui atremti. Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, | | Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent | | šiek tiek pakenčiamus batus.

PDF 177

| | Kovo mėnesį vieną dieną pradėta organizuoti rinktinė iš Kauno ir Aukštosios Panemunės | | įgulų puolančiam priešui atremti. Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, | | Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent | | šiek tiek pakenčiamus batus.

PDF 42

Kivirčai tarp brolių da­\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę.

PDF 42

Kęstutis iš Trakų, savo\nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus\nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko\nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių\nchaną ieškojo prieglobsčio16 * .

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva\npasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą\nKęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje\nVilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai\n\n## Puslapis 69\n\nŽygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \\ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 92

Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės\nežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą\nlaiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai. Jo\nsūnus [[Kęstutis]] vėliau pastatė kitą didingą mūro pilį to paties\nežero saloje.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku­\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietu­\nvos žemių dviejų kun.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku-\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis.

PDF 154-155

Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri­ siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi­ mo dėlei turėjo būti pasinaudojęs ru­ sų vienuolių, vadintų „čiornais", iš­ davyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų" (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyven­ tojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje. „MepHbie a k d a h" , „cziomyje ludi" - taip buvo vadinamas Rusios miestuose pats žemiausias miestiečių sluoksnis. Žr. Rakowiecki Prawda Ruška, T. I, p. 108. Dar žr. CAOBapb TeorpcKpu- v p c k u ü PoccuücKaro rocyqapcmßa, coópcLH H biu A(panacheM h UįeKamo- BbiM b, MocKBa, 1805, 4to, prie žodžio Pskov, kur autorius nurodo: „...a nocAeAHHe b MeiųaHCTBe 6bi- AH nepHbie a k >a h , b HHCAe k o h x b HaxoAHAHCb Bee xcHByujHe b ropo- Ae xyAOxcHHKH, peMecAeHHHKH h paöoTHbie a i o a h [ o žemiausi tarp miestiečių buvo čiornyje liūdi (pras­ tuomenė), kuriems priklausė visi mieste gyvenantys dailininkai, ama­ tininkai ir darbininkai]. Galbūt Strij­ kovskis, skaitydamas rusų-lietuvių metraščius, bus vienus su kitais su­ painiojęs. 138 ## Puslapis 155 Il KNYGA jais užvertė kelią.

PDF 251

Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­ tuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­ nėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­ puolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai. Nuo 1400 metų, ištisą šimtmetį, Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras svarstė lem- tingiausius Lietuvos reikalus ir ten sprendė plačios savo vals­ tybės reikalus, nors Vilnius visada buvo Didžiosios Kuni­ gaikštystės sostinė.

PDF 251

Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­ tuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­ nėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­ puolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai. Nuo 1400 metų, ištisą šimtmetį, Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras svarstė lem- tingiausius Lietuvos reikalus ir ten sprendė plačios savo vals­ tybės reikalus, nors Vilnius visada buvo Didžiosios Kuni­ gaikštystės sostinė.

PDF 67-68

Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas. 51 ## Puslapis 68 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS nebūtų nuo tiesos nutolta, jeigu Vilnius, tokios palankios gamtos aplinkumoje stovėdamas, prie seniausių Lietuvos tvirtovių būtų priskirtas.

PDF 248

Su­ gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri­ darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben­ tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia­ vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil­ niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.

PDF 248

Su­ gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri­ darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben­ tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia­ vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil­ niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.

PDF 193

** Mykolas, nusilenkęs Kazimie-\nrui, žadėjo būti jam paklusnus; jis tik prašė, kad jam būtų palikti\nTrakai ir kad būtų nubausti tėvo užmušėjai. Tačiau netrukus jis\nbandė suruošti prieš Kazimierą sąmokslą, kuriam nepavykus, pa-\nbėgo į Maskvą.

PDF 193

** Mykolas, nusilenkęs Kazimie-\nrui, žadėjo būti jam paklusnus; jis tik prašė, kad jam būtų palikti\nTrakai ir kad būtų nubausti tėvo užmušėjai. Tačiau netrukus jis\nbandė suruošti prieš Kazimierą sąmokslą, kuriam nepavykus, pa-\nbėgo į Maskvą.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo ku­ nigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesio­ giai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pa­ grindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se­ nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo­ ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi­ rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku­ mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma­ lone lietuvių karalius].

PDF 245

Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo\nduotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan­\ndras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo\nmetu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri­\nvačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal­\nmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa­\nkymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva\nlaivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil­\nniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla\nvisur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.

PDF 30

Po trijų dienų sunkių derybų Trakuose bu­\nvo pasirašyta (1379—IX—29) sutartis. Tai buvo pirmas XIV\namž.

PDF 30

Po trijų dienų sunkių derybų Trakuose bu­\nvo pasirašyta (1379—IX—29) sutartis. Tai buvo pirmas XIV\namž.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 240

Visa tai Vilniui teikė nemažai naudos, nors čia di­\ndysis kunigaikštis ir negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turė­\njo ištaigingesnę buveinę. Tačiau dėl gyvenančių pasiturin­\nčiųjų ir taikos šalyje buvo atstatomi sunykę pastatai, gyvėjo\nprekyba, o dėl suteiktų laisvių miestiečiams gausėjo žmonių\nskaičius.

PDF 67-68

Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas. 51 ## Puslapis 68 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS nebūtų nuo tiesos nutolta, jeigu Vilnius, tokios palankios gamtos aplinkumoje stovėdamas, prie seniausių Lietuvos tvirtovių būtų priskirtas.

PDF 176

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, \ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė \nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė \nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85. Vytautas savo laikais buvo didžią šlovę \npelnęs karžygys, šiaurės kraštuose labiausiai aukštinamas \nmonarchas; nė vienas iš tuomet viešpatavusiųjų, jam ne­\nprilygo narsa ir kario šlove.

PDF 239-240

tas pats Žy­\ngimantas Vilniaus kapitulai padova­\nnojo Vainelgų dvarą.\n223\n\n## Puslapis 240\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nŽygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk­\ntas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni­\ngaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie­\ntuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.

PDF 239-240

223 ## Puslapis 240 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk­ tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni­ gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie­ tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne­ santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že­ mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok­ lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.

PDF 67

Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kro­ nikininkai Trakų vardą iš medžio­ tojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė - vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai pul­ dinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo var­ das turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigi­ jęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas.

PDF 67

Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kro­ nikininkai Trakų vardą iš medžio­ tojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė - vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai pul­ dinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo var­ das turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigi­ jęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas.

PDF 176

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85.

PDF 176

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85.

PDF 53

Ultra 1000 hominum in occissione ceciderunt et ita Butandus (Witowdus) fugit et cum scandalo in longas processit patrias [per 1 000 žmonių kautynėse žuvo, ir taip Butandas (Vytautas) gėdingai pasislėpė plačiose tėvo valdose]. 35 Negalima dabar būtų tvirtai nuro­ dyti, kur būtent tarp Trakų ir Vil­ niaus turėję stovyklą tie kariai. Prū­ sijos istorikai yra tepasakę, kad sustojo ant dviejų priešpriešinių kal­ nų.

PDF 251

Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­ tuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­ nėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­ puolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai. Nuo 1400 metų, ištisą šimtmetį, Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras svarstė lem- tingiausius Lietuvos reikalus ir ten sprendė plačios savo vals­ tybės reikalus, nors Vilnius visada buvo Didžiosios Kuni­ gaikštystės sostinė.

PDF 251

Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­ tuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­ nėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­ puolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai. Nuo 1400 metų, ištisą šimtmetį, Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras svarstė lem- tingiausius Lietuvos reikalus ir ten sprendė plačios savo vals­ tybės reikalus, nors Vilnius visada buvo Didžiosios Kuni­ gaikštystės sostinė.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo ku­ nigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesio­ giai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pa­ grindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se­ nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo­ ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi­ rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku­ mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma­ lone lietuvių karalius].

PDF 174

) įvyko taika. Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 174

) įvyko taika. Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 160

Suvažiavusių į karūnaciją svečių akivaiz- doje iškilmingai priimdamas Jogailą su palydovais, jis nuvargo ir, raitas jodamas su svečiais iš Vilniaus į Trakus, nukrito nuo žirgo. Susitrenkęs nebegalėjo toliau joti, todėl važiavo žmonos vežime. Nuvykęs į Trakus, atsigulė ir daugiau nebekėlė.

PDF 70

Toliau planavo pulti Trakų -\nVilniaus kryptimi.\n\nLietuvos didysis kunigaikštis Žygi-\nmantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo\ndidžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos\npagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo\nJogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui\n\n68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.

PDF 70

Toliau planavo pulti Trakų -\nVilniaus kryptimi.\n\nLietuvos didysis kunigaikštis Žygi-\nmantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo\ndidžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos\npagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo\nJogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui\n\n68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.

PDF 36

Tikė­ jimo bendrumas palenkė jų simpatijas Kęstučiui ir jie davė jam 9000 vyrų^1 ). Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas.

PDF 36

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.

PDF 36

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.

PDF 36

Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.

PDF 238

To­ kia Lietuvos padėtis negalėjo trukti ilgai; diduomenė, įbau­ ginta Manvydo ir Rumbauto mirties, Mstislavlio kunigaikš­ čio Jurgio Lengvenaičio ir Kopylę valdžiusio Olelkos - Algirdo palikuonių - įkalinimo, nutarė gelbėtis Žygimanto gyvybės kaina. Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26.

PDF 174

) įvyko taika. Jogaila dovanojo Vytautui ir jo\nšalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai­\nką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar\npridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.

PDF 210-211

Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, ar­ ba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privile­ gijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir su­ tvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen. Kadangi žmonių padermės reikalai, jeigu nėra paaiškinami liudytojų balsais arba raštu nepatvirtinami, greitai sunyksta ir sykiu iš atmin­ ties pasitraukia, dėl to mes, Aleksandras, arba Vytautas, Die­ vo malone Lietuvos kunigaikštis, paveldėtojas Gardine, Bras­ toje, Drohičine, T /ucke, Vladimire ir kitose žemėse, skelbiame -- • -- 194 ## Puslapis 211 Il KNYGA tiek dabar gyvenantiems, tiek ateityje, kuriuos žinios pasieks apie šį raštą, kad mūsų žydams mūsų mieste Trakuose jų lengvatas ir privilegijas, kurias iš mūsų gavo, žodis žodin tai, ką mes jiems leidome ir davėme, kaip ir Liumburge turi nuo žydų, taip ir šiuo raštu būtų garantuota, iškart įsakėme išaiškinti ir parašyti. Tad visų pirmiausia skelbiame, kad dėl pinigų už kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą arba krimina­ linėje byloje, kuri būtų susijusi su žydų tautybės asmeniu, joks krikščionis prieš žydą, nebent su krikščionimi ir su žy­ du būtų prileistas liudyti.

PDF 210-211

Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, ar­ ba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privile­ gijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir su­ tvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen. Kadangi žmonių padermės reikalai, jeigu nėra paaiškinami liudytojų balsais arba raštu nepatvirtinami, greitai sunyksta ir sykiu iš atmin­ ties pasitraukia, dėl to mes, Aleksandras, arba Vytautas, Die­ vo malone Lietuvos kunigaikštis, paveldėtojas Gardine, Bras­ toje, Drohičine, T /ucke, Vladimire ir kitose žemėse, skelbiame -- • -- 194 ## Puslapis 211 Il KNYGA tiek dabar gyvenantiems, tiek ateityje, kuriuos žinios pasieks apie šį raštą, kad mūsų žydams mūsų mieste Trakuose jų lengvatas ir privilegijas, kurias iš mūsų gavo, žodis žodin tai, ką mes jiems leidome ir davėme, kaip ir Liumburge turi nuo žydų, taip ir šiuo raštu būtų garantuota, iškart įsakėme išaiškinti ir parašyti. Tad visų pirmiausia skelbiame, kad dėl pinigų už kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą arba krimina­ linėje byloje, kuri būtų susijusi su žydų tautybės asmeniu, joks krikščionis prieš žydą, nebent su krikščionimi ir su žy­ du būtų prileistas liudyti.

PDF 67

Lietuvių kalboje iki šiol girdime žmonių vartojamą ^°dį „trakas", kuris reiškia lydimus, ikusius iškirtus beržus - išnaikintas beržynėlis! Trakų pilis, reikia many­ ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me­ džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia.

PDF 185

).** Švitrigaila daug kartų puolė\nZigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis\nnieko nelaimėdavo. 1435 m.

PDF 185

).** Švitrigaila daug kartų puolė\nZigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis\nnieko nelaimėdavo. 1435 m.

PDF 70

Toliau planavo pulti Trakų -\nVilniaus kryptimi.\n\nLietuvos didysis kunigaikštis Žygi-\nmantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo\ndidžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos\npagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo\nJogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui\n\n68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.

PDF 70

Toliau planavo pulti Trakų -\nVilniaus kryptimi.\n\nLietuvos didysis kunigaikštis Žygi-\nmantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo\ndidžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos\npagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo\nJogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui\n\n68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.

PDF 66

Islandų keliautojas Snorro, tais lai­\nkais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo\ngenties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius),\nTryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia\npirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia\ngal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias\ngyvenvietes IX-X amžiuje.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­\ntą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti,\n1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­\nmis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo\nsenasis Algirdas.

PDF 174

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pa­\ngaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Len-\nkaralių Zigmantą nuo ketinimo ka­\nrūnuoti Vytautą, ir Nr. 101, kuria­\nme, rašydamas Vytautui, reiškia \ndžiaugsmą dėl jo susitaikymo su Jo­\ngaila ir todėl dedąs viltis, jog čekų \neretikai būsią šiek tiek apmalšinti.

PDF 231-232

— • — \n215\n\n## Puslapis 232\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npriekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie \nrugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten \njo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- \ndo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy­\ngimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius \ndėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro­\ndo, bus vėl patyręs nesėkmių. Mat nemaža miesto dalis su-\n15\nNors Kotzebue loco cit.

PDF 68-69

Švitrigaila spėjo pabėgti\nį Polocką.\n\nLietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva\npasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą\nKęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje\nVilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai\n\n## Puslapis 69\n\nŽygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \\ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 257

kunigaikščiui priklau­\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

PDF 209-210

Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar­\ndinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- \ntorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, \nbaigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me­\ntais.\n\n## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS \nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ \nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O \nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, \nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Privilegija, suteikta Didžiojo kunigaikščio Aleksandro \nVytauto 1388 metų Viešpaties gimimo dieną Lucke \nTrakų žydams, o Žygimanto Senojo patvirtintą Melnike \n1507 metais pirmadienį, prieš Tris karalius \n•194 •\nVI PRIEDAS.\nVilniaus miesto planas Jogailos laikais \nprieš Krikščionybės priėmimą \n•201 •\nII TOMAS\n•207•\nIII KNYGA.

PDF 128

Nors\nLietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver-\nžimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą\nlietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai\npriartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas\nužėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.

PDF 128

Nors\nLietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver-\nžimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą\nlietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai\npriartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas\nužėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­\ntą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti,\n1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­\nmis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo\nsenasis Algirdas.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku­\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietu­\nvos žemių dviejų kun.

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku-\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis.

PDF 231-232

— • — \n215\n\n## Puslapis 232\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npriekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie \nrugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten \njo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- \ndo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy­\ngimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius \ndėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro­\ndo, bus vėl patyręs nesėkmių. Mat nemaža miesto dalis su-\n15\nNors Kotzebue loco cit.

PDF 231-232

— • — \n215\n\n## Puslapis 232\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\npriekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie \nrugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten \njo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- \ndo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy­\ngimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius \ndėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro­\ndo, bus vėl patyręs nesėkmių. Mat nemaža miesto dalis su-\n15\nNors Kotzebue loco cit.

PDF 248

Tad 1505 metais, kai tie barbarai buvo mažumėlę aprimę, karalius savo sprendimu atleido Vilniaus gyvento­ jus nuo karo tarnybos vieneriems metams, su sąlyga, kad apsaugojimui nuo priešų, ypač pagonių, antpuolių, apjuostų miestą mūro siena, kiekvienas pagal jam priskirtą rajoną, o kas negalėtų mūrinės pastatyti, tegu tveria statinių tvorą. Šiuo sprendimu buvo nurodyta sienoje į miestą palikti tik­ tai penketą vartų: pirmuosius -Vilijos link, antruosius - prie kelio į Trakus, trečiuosius - palei Švč. Trejybės cerkvę, kur dabar yra Aušros vartai, ketvirtuosius - ties Išganytojo (Spa- so) bažnyčia ir penktuosius - nuo Pilies.

PDF 174

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 268

Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra­\nšęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei\nsavo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at­\nvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo­\ngailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin­\nkų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsi­\nėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti\nTrakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasi­\npriešinimą, griebėsi kito sumanymo.

PDF 274

Sėkmingai atgavus Poleksi- ją, kur kas didesni rūpesčiai paragino skubėti į tėvy­ nę. Mat Vytautas su žemaičiais ir Prūsijos magistras su savo kariais veržėsi į pa­ čią Lietuvos gilumą, kalaviju skindamiesi kelią. Niokoda­ mi kraštą, jie pasiekė Trakus; miestas bei abi pilys netruko jiems pasiduoti; kai pasklido kalbos, jog grįžta Jogaila su pergalinga kariuomene, jie kuo skubiausiai pasitraukė iš Lietuvos palikę pi­ lyse stiprias vokiečių įgulas, aprūpintas viskuo, kas reikalinga.