Trakai

PDF 428

Kaip brolį palaikė jį ir Jogaila. Vos šitai pajutę, žymiausieji Lietuvos didikai paliko karalių bei valstybės reikalus ir skubiai pasitraukė į Trakus. Lenkų didikus dar prieš Vytauto mirtį karalius buvo išsiuntęs į Lenkiją, sakydamas, kad jie jam nebereikalingi, nes Vytautas, laukdamas mirties, liovėsi rūpinęsis karaliaus vainiku, o iš tikrųjų norėdamas jais atsikratyti, kad šie netrukdytų paskelbti Boleslovą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

PDF 581

Dėl karaliaus ligos seimas buvo paleistas, kadangi vargu ar ką galima buvo benuveikti. Susirgęs karalius nuvežamas į Krokuvą, o Šich Achmetas, valdovo valia turėjęs būti Trakuose vaišingai priimtas, sugrįžo į Lietuvą garbingos palydos apsuptas. Patariamas Nogajų ordos skitų, bandė iš ten pabėgti, tačiau lietuviai jį sugavo ir atvežė vėl į Trakus, kur dar stipriau saugojo, ypač K ry m o sk ita i n io k o dėl to, kad Krymo chanas ja L ie tu v ą Mengli Girėjus per pasiuntinius žadėjo karaliui taiką ir pagalbą, jeigu šis neleis Šich Achmetui pasprukti.

PDF 177

180 ## Puslapis 174 Mūsų tėvas grįžo iš karo žygio, o kunigaikštis Jogaila be jo žinios užėmė ir Trakus. Ir mūsų tėvas kunigaikštis Kęstutis nujojo tada į 2emaičius, norėdamas gauti pagalbos. Ir atėjo mūsų tėvas su žemaičiais prie Trakų, aš pats irgi buvau ten su savo tėvu kunigaikščiu Kęstučiu.

PDF 32

Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias angas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 282

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių teriojimo^18.

PDF 282

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių teriojimo^18.

PDF 353

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

PDF 285

O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas. Gavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgyvendinti.

PDF 251

Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapusių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Vyriausias—Jogaila Vladislovas1 8 ; antras — Skirgaila1 9 , trečias — Švitrigaila3 0 , ketvirtas— Kaributas2 1 , penktas — Dimitrijus2 2 , Koreco kunigaikštis 2 3 , šeštas — kunigaikštis Vasilijus 2 4 . O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sūnūs2 5 . Pirmas — Vytautas2 6 , o kai krikštijosi pravoslavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė lenkų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą2 7 .

PDF 322

Berods, to žygio metu paimtieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Surinkęs Žemaičiuose gausų būrį kovotojų (yra minimi 3.000), Kęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Nuo 1397 pamečiui šis atliko į totorius tris žygius. Atrodo, pritariant Jogailai, kuris iš viso rūpestingai rėmė pusbrolio rytų planus, Vytautas (1397) suruošė didelį žygį prie Juodosios jūros ir Kryman 19 20, kuris tada totorių gyvenime vaidino svarbią rolę. Atsigabenęs iš žygio daug totorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos Vytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje.

PDF 255

O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Palenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios.

PDF 282

Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį^16 , Skirgailai pasisekė įgulą įtikinti pasiduoti (VII.20). Visas savo bombardas palikę Jogailai, kryžiuočiai «linksmi ir sveiki grįžo namo »^17.

PDF 251

Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapusių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos.

PDF 215-216

Ir taip mes minėtų mūsų valdinių žydų Trakuose reikalui visas jų nuosavybes, paliaubas ir sprendimus maloningai palaikydami, jiems minėtą privilegiją, teises, laisves ir kitas priklausomybes, minėtoje privilegijoje aprašytas, nutarėme saugoti, ginti, stiprinti, ką dabartiniu [raštu] ir patvirtiname, sustipriname ir giname, žiūrėdami, kad ši galia ir šis raštas amžiams patvirtintas ir amžinas būtų. Šio reikalo paliudijimui ir didžiausiai galiai mūsų antspaudą įsakėme uždėti, tai buvo ir vyko Melnike pirmadienį prieš Tris Karalius metais nuo Viešpaties gimimo 1507-aisiais, dalyvaujant garbingiausiam Kristuje tėvui ir ponui Vaitiekui, Dievo malone Lucko [Ladzko] vyskupui, ir galingiesiems, ir garbingiesiems Trakų vaivadai Mikalojui, Jonui iš Zabžezės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai ir Gardino seniūnui, Stanislovui Hlebavičiui - Polocko vaivadai, kunigaikščiui ir etmonui, Ivanui Glinskiui - Naugarduko vaivadai ir jo broliui Mykolui Glinskiui - Utenos valdytojui, Vaitiekui Janavičiui - karališkajam rūmininkui ir Kauno seniūnui, ir Bielskiams - Jonui Mikolajevičiui - rūmų maršalkai ir Slonimo seniūnui, Vaitiekui Narutavičiui - rūmų • • -- 199 ## Puslapis 216 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS maršalkai ir Josvainių seniūnui, Petrui Olechnavičiui - mūsų prievaizdui ir Skirsnemunės seniūnui, ir kitiems patikimiems, surašyta Petro Opalinskio, Poznanės kustodo, ranka, kuriam šis reikalas buvo pavestas.

PDF 322

Berods, to žygio metu paimtieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

PDF 261

Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius. Wigando žodžiais, maršalas buvęs atvykęs prie Trakų ir turėjęs pasikalbėjimą su pačiu Kęstučiu, kuris atsisveikindamas maršalui padavęs ranką.

PDF 284

Bet ir Trakai greit buvo prarasti. Vytauto ir kryžiuočių įgula ten turėjo pasiduoti Jogailai ir Skirgailai (XI.3) po 40 dienų trukusio apgulimo.

PDF 91

Jį pasodino Smolenske didžiuoju kunigaikščiu1 6 , kadangi kunigaikščio Jurgio žmona buvo Skirgailos vyresniosios sesers duktė. Ir, nuėjęs nuo Smolensko miesto, didysis kunigaikštis Skirgaila parvyko į savo Lietuvos žemę ir ėmė kunigaikščiauti Trakuose, o į Vilnių karalius Jogaila atsiuntė savo seniūną iš Lenkijos. 31.

PDF 284

000), Kęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII. 12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.

PDF 74

Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą. Tik kelias į Vilnių nutįso atokiau nuo Neries per Žiežmarius ir Trakus. Kauno, Vilniaus ir Trakų pirklių bendravimą, šį kartą sausumos keliais, parodo 1516 m.

PDF 284

000), Kęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII. 12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.

PDF 238

Tokia Lietuvos padėtis negalėjo trukti ilgai; diduomenė, įbauginta Manvydo ir Rumbauto mirties, Mstislavlio kunigaikščio Jurgio Lengvenaičio ir Kopylę valdžiusio Olelkos - Algirdo palikuonių - įkalinimo, nutarė gelbėtis Žygimanto gyvybės kaina. Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26.

PDF 268

Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo prašęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo atvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jogailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbininkų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsiėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti Trakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasipriešinimą, griebėsi kito sumanymo.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo kunigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesiogiai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pagrindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė senasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlove, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvirė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir dokumentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Lettovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo malone lietuvių karalius].

PDF 181

Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kasdien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitrigailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir daugeliu žmonių patraukė.

PDF 66

Islandų keliautojas Snorro, tais laikais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo genties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius), Tryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.

PDF 67

Trakų pilis, reikia manyti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir medžiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sostinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sūnus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuolatinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vienoje Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho naroienia 1384, mca Augusta 23 dnia Indykta, skaitome, kad Trakai jau tuomet, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadinamo Galve, buvęs kunigaikščio žvėrynas.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo kunigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesiogiai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pagrindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė senasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlove, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvirė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir dokumentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Lettovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo malone lietuvių karalius].

PDF 239-240

tas pats Žygimantas Vilniaus kapitulai padovanojo Vainelgų dvarą. 223 ## Puslapis 240 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauktas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kunigaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lietuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.

PDF 239-240

tas pats Žygimantas Vilniaus kapitulai padovanojo Vainelgų dvarą. 223 ## Puslapis 240 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauktas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kunigaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lietuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 245

Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsakymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.

PDF 238

Tokia Lietuvos padėtis negalėjo trukti ilgai; diduomenė, įbauginta Manvydo ir Rumbauto mirties, Mstislavlio kunigaikščio Jurgio Lengvenaičio ir Kopylę valdžiusio Olelkos - Algirdo palikuonių - įkalinimo, nutarė gelbėtis Žygimanto gyvybės kaina. Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26.

PDF 67

Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kronikininkai Trakų vardą iš medžiotojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai puldinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo vardas turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigijęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas.

PDF 92

Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai. Jo sūnus [[Kęstutis]] vėliau pastatė kitą didingą mūro pilį to paties ežero saloje.

PDF 64-65

48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavičius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašydami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusidangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gediminas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugniakurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpinės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kalnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su vertingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vieną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 176

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti85.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų miestą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgomis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas.

PDF 11

Remiantis Grażynos Rutkowskos sudarytu Ldk Kazimiero itinerariumu, valdovas tiek 1480 m., tiek ir 1481 m. didžiąją laiko dalį praleido Vilniuje ir Trakuose, tik 1481 m. pabaigoje apsilankė Naugarduke ir Darsūniškyje. 1481 m. suėmus sąmokslininkus, valdovas visą laiką praleido Vilniuje, tik trumpam rugpjūčio antroje pusėje buvo išvykęs į Trakus.

PDF 7

Panašaus pobūdžio buvo ir 1392 m. Astravo dokumentas, kuriuo Vytautas pažadėjo ištikimybę Jogailai, už tai gaudamas teises valdyti Trakų ir Lucko kunigaikštystes.

p. 18 (PDF 10)

1439 m. rugsėjį Trakuose rezidavęs ir Ordino bei Romos karaliaus pasiuntinių laukęs Žygimantas Kęstutaitis teigė negalįs pasiuntinių priimti, nes šalia dar neturįs savo tarybos ir tik ruošiasi ją sukviesti 2 1.

PDF 215

Šis patraukė Užgirio kraštu, prie Dirsūniškio persikėlė per Nemuną ir išplėtė antpuolius net iki Trakų apylinkių, kur buvo valsčius, vadinamas Pavandeniu, gyvenamas Prūsijos sūduvių, kurį sunaikino; taip pat sudegino didžiulį Semeliškių valsčių ir patraukė Vilniaus link; apėjo iš arti miestą, į kurio sienas atsimušė.

PDF 221

Pagaliau kryžiuočiai ir riteriai su maršalka priešakyje nužygiavo į Trakus ir ten dar kartą buvo pavaišinti - šį kartą kunigaikščio Kęstučio. Po to tie riteriai taikingai išžygiavo į Prūsiją.

PDF 299

Visa kariauna žygiavo dviem keliais ir rugsėjo 11 dieną susijungė Trakų apylinkėse; žygiuodami per Kęstučio kunigaikštystę jokio smurto nesiėmė. Trakų pilyje buvo įkurdinta stipri ir viskuo aprūpinta Skirgailos kariaunos įgula.

PDF 524-525

Mes, Vygandas (Vytautas. - T. N ), Dievo malone Trakų kunigaikštis, pranešame ir skelbiame viešai šiuo raštu: po to, kai mes iš Trakų ir iš visų savo žemių buvome išvyti savo pusbrolių, o mūsų tėvas tų pačių brolių buvo nužudytas, nuvykome mes į Mazoviją ir prašėme pagalbos maloningojo dvasininko brolio Konrado Ciolnerio Rotenšteino, Vokiečių ordino didžiojo 526 magistro

PDF 210

## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.