Trakai

PDF 428

Kaip brolį palaikė jį ir Jogaila. Vos šitai pajutę, žy­\nmiausieji Lietuvos didikai paliko karalių bei valstybės\nreikalus ir skubiai pasitraukė į Trakus. Lenkų didikus\ndar prieš Vytauto mirtį karalius buvo išsiuntęs į Len­\nkiją, sakydamas, kad jie jam nebereikalingi, nes Vy­\ntautas, laukdamas mirties, liovėsi rūpinęsis karaliaus\nvainiku, o iš tikrųjų norėdamas jais atsikratyti, kad\nšie netrukdytų paskelbti Boleslovą Lietuvos didžiuoju\nkunigaikščiu.

PDF 581

Dėl karaliaus ligos seimas buvo pa­\nleistas, kadangi vargu ar ką galima buvo benuveikti.\nSusirgęs karalius nuvežamas į Krokuvą, o Šich Ach-\nmetas, valdovo valia turėjęs būti Trakuose vaišingai\npriimtas, sugrįžo į Lietuvą garbingos palydos apsuptas.\nPatariamas Nogajų ordos skitų, bandė iš ten pabėgti,\ntačiau lietuviai jį sugavo ir atvežė vėl į Trakus, kur\ndar stipriau saugojo, ypač\nK ry m o sk ita i n io k o -\ndėl to, kad Krymo chanas\nja L ie tu v ą\nMengli Girėjus per pasiunti­\nnius žadėjo karaliui taiką ir\npagalbą, jeigu šis neleis Šich Achmetui pasprukti.

PDF 177

180\n\n## Puslapis 174\n\nMūsų tėvas grįžo iš karo žygio, o kunigaikštis Jo­\ngaila be jo žinios užėmė ir Trakus. Ir mūsų tėvas ku­\nnigaikštis Kęstutis nujojo tada į 2emaičius, norėdamas \ngauti pagalbos. Ir atėjo mūsų tėvas su žemaičiais prie \nTrakų, aš pats irgi buvau ten su savo tėvu kunigaikš­\nčiu Kęstučiu.

PDF 177

180\n\n## Puslapis 174\n\nMūsų tėvas grįžo iš karo žygio, o kunigaikštis Jo­\ngaila be jo žinios užėmė ir Trakus. Ir mūsų tėvas ku­\nnigaikštis Kęstutis nujojo tada į 2emaičius, norėdamas \ngauti pagalbos. Ir atėjo mūsų tėvas su žemaičiais prie \nTrakų, aš pats irgi buvau ten su savo tėvu kunigaikš­\nčiu Kęstučiu.

PDF 32

Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 32

Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 282

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su\nsavo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau\nbuvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio-\njimo^18.

PDF 353

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

PDF 282

Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su\nsavo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau\nbuvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio-\njimo^18.

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

PDF 353

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

PDF 237

Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties\nbuvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš\nkurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir\nrusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams\nir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis,\n23 24\nKojałowicz, IV.

PDF 285

O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas\nturėjo valdyti kaip ordino vasalas.\nGavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy­\nvendinti.

PDF 251

Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu­\nsių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio\nredakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo\nKernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug\nžvėrienos.

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Vyriausias—Jogaila Vladislovas1 8 ; antras — Skirgaila1 9 , trečias — Švitrigaila3 0 , ketvir­ tas— Kaributas2 1 , penktas — Dimitrijus2 2 , Koreco ku­ nigaikštis 2 3 , šeštas — kunigaikštis Vasilijus 2 4 . O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sū­ nūs2 5 . Pirmas — Vytautas2 6 , o kai krikštijosi pravos­ lavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė len­ kų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą2 7 .

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.\nIš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Surinkęs Žemaičiuose gausų būrį kovotojų (yra minimi 3.000),\nKęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie\nSkirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.).

Nuo 1397 pamečiui\nšis atliko į totorius tris žygius. Atrodo, pritariant Jogailai, kuris\niš viso rūpestingai rėmė pusbrolio rytų planus, Vytautas (1397)\nsuruošė didelį žygį prie Juodosios jūros ir Kryman 19 20, kuris tada\ntotorių gyvenime vaidino svarbią rolę. Atsigabenęs iš žygio daug\ntotorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos\nVytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje.

PDF 255

O ir paties Kęstučio visos\nvaldos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­\nlenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe,\nniekada nebuvo saugios.

PDF 282

Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį^16 , Skirgailai pasisekė įgulą įtikinti pasiduoti (VII.20). Visas savo bombardas palikę Jogailai, kryžiuočiai «linksmi ir sveiki grįžo namo »^17.

PDF 237

Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties\nbuvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš\nkurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir\nrusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams\nir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis,\n23 24\nKojałowicz, IV.

PDF 251

Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu­\nsių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio\nredakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo\nKernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug\nžvėrienos.

PDF 285

O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas\nturėjo valdyti kaip ordino vasalas.\nGavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy­\nvendinti.

PDF 215-216

Ir taip\nmes minėtų mūsų valdinių žydų Trakuose reikalui visas jų\nnuosavybes, paliaubas ir sprendimus maloningai palaikyda­\nmi, jiems minėtą privilegiją, teises, laisves ir kitas priklau­\nsomybes, minėtoje privilegijoje aprašytas, nutarėme saugoti,\nginti, stiprinti, ką dabartiniu [raštu] ir patvirtiname, sustip­\nriname ir giname, žiūrėdami, kad ši galia ir šis raštas am­\nžiams patvirtintas ir amžinas būtų. Šio reikalo paliudijimui\nir didžiausiai galiai mūsų antspaudą įsakėme uždėti, tai bu­\nvo ir vyko Melnike pirmadienį prieš Tris Karalius metais\nnuo Viešpaties gimimo 1507-aisiais, dalyvaujant garbingiau­\nsiam Kristuje tėvui ir ponui Vaitiekui, Dievo malone Lucko\n[Ladzko] vyskupui, ir galingiesiems, ir garbingiesiems Tra­\nkų vaivadai Mikalojui, Jonui iš Zabžezės - Lietuvos Di­\ndžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai ir Gardino\nseniūnui, Stanislovui Hlebavičiui - Polocko vaivadai, ku­\nnigaikščiui ir etmonui, Ivanui Glinskiui - Naugarduko vai­\nvadai ir jo broliui Mykolui Glinskiui - Utenos valdytojui,\nVaitiekui Janavičiui - karališkajam rūmininkui ir Kauno\nseniūnui, ir Bielskiams - Jonui Mikolajevičiui - rūmų mar­\nšalkai ir Slonimo seniūnui, Vaitiekui Narutavičiui - rūmų •\n• --\n199\n\n## Puslapis 216\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nmaršalkai ir Josvainių seniūnui, Petrui Olechnavičiui - mū­\nsų prievaizdui ir Skirsnemunės seniūnui, ir kitiems patiki­\nmiems, surašyta Petro Opalinskio, Poznanės kustodo, ran­\nka, kuriam šis reikalas buvo pavestas.

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.\nIš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.

PDF 261

Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius. Wigando žodžiais, maršalas buvęs atvykęs prie Trakų ir turėjęs pasikalbėjimą su pačiu Kęstu­ čiu, kuris atsisveikindamas maršalui padavęs ranką.

PDF 284

Bet ir Trakai greit buvo prarasti. Vytauto ir kryžiuočių įgula ten turėjo pasiduoti Jogailai ir Skirgailai (XI.3) po 40 dienų trukusio apgulimo.

PDF 91

Jį pasodino Smolenske di­\ndžiuoju kunigaikščiu1 6 , kadangi kunigaikščio Jurgio \nžmona buvo Skirgailos vyresniosios sesers duktė.\nIr, nuėjęs nuo Smolensko miesto, didysis kunigaikš­\ntis Skirgaila parvyko į savo Lietuvos žemę ir ėmė ku- \nnigaikščiauti Trakuose, o į Vilnių karalius Jogaila at­\nsiuntė savo seniūną iš Lenkijos.\n31.

PDF 284

000),\nKęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie\nSkirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII.\n12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.

PDF 74

Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą. Tik kelias į Vilnių nutįso atokiau nuo Neries per Žiežmarius ir Trakus. Kauno, Vilniaus ir Tra- kų pirklių bendravimą, šį kartą sausumos keliais, parodo 1516 m.

PDF 284

000),\nKęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie\nSkirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII.\n12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.

PDF 238

To­ kia Lietuvos padėtis negalėjo trukti ilgai; diduomenė, įbau­ ginta Manvydo ir Rumbauto mirties, Mstislavlio kunigaikš­ čio Jurgio Lengvenaičio ir Kopylę valdžiusio Olelkos - Algirdo palikuonių - įkalinimo, nutarė gelbėtis Žygimanto gyvybės kaina. Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26.

PDF 268

Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra­\nšęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei\nsavo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at­\nvykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo­\ngailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin­\nkų stoti į lemiamą mūšį. Kad kariai turėtų kokį užsi­\nėmimą ir kad neleistų tuščiai laiko, jis pradėjo pulti\nTrakus. Po kelių dienų apgulos, sutikęs smarkų pasi­\npriešinimą, griebėsi kito sumanymo.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo ku­ nigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesio­ giai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pa­ grindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se­ nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo­ ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi­ rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku­ mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma­ lone lietuvių karalius].

PDF 181

Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kas­ dien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitri­ gailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir dauge­ liu žmonių patraukė.

PDF 66

Islandų keliautojas Snorro, tais lai­\nkais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo\ngenties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius),\nTryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia\npirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia\ngal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias\ngyvenvietes IX-X amžiuje.

PDF 67

Trakų pilis, reikia many­ ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me­ džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas.

PDF 49

Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo ku­ nigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesio­ giai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pa­ grindus. Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se­ nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo­ ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi­ rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku­ mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma­ lone lietuvių karalius].

PDF 239-240

tas pats Žy­\ngimantas Vilniaus kapitulai padova­\nnojo Vainelgų dvarą.\n223\n\n## Puslapis 240\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nŽygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk­\ntas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni­\ngaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie­\ntuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.

PDF 239-240

tas pats Žy­\ngimantas Vilniaus kapitulai padova­\nnojo Vainelgų dvarą.\n223\n\n## Puslapis 240\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nŽygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk­\ntas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni­\ngaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie­\ntuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.

PDF 68-69

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva\npasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą\nKęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje\nVilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai\n\n## Puslapis 69\n\nŽygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \\ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

PDF 245

Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo\nduotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan­\ndras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo\nmetu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri­\nvačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal­\nmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa­\nkymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva\nlaivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil­\nniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla\nvisur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.

PDF 238

To­ kia Lietuvos padėtis negalėjo trukti ilgai; diduomenė, įbau­ ginta Manvydo ir Rumbauto mirties, Mstislavlio kunigaikš­ čio Jurgio Lengvenaičio ir Kopylę valdžiusio Olelkos - Algirdo palikuonių - įkalinimo, nutarė gelbėtis Žygimanto gyvybės kaina. Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26.

PDF 67

Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kro­ nikininkai Trakų vardą iš medžio­ tojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė - vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai pul­ dinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo var­ das turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigi­ jęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas.

PDF 92

Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės\nežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą\nlaiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai. Jo\nsūnus [[Kęstutis]] vėliau pastatė kitą didingą mūro pilį to paties\nežero saloje.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

PDF 176

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil­\nmingai palaidoti85.

PDF 47

12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­\ntą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti,\n1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­\nmis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo\nsenasis Algirdas.

PDF 11

Remiantis Grażynos Rutkowskos sudarytu Ldk Kazimiero itinerariumu, valdovas tiek 1480 m., tiek ir 1481 m. didžiąją laiko dalį praleido Vilniuje ir Trakuose, tik 1481 m. pabaigoje apsilankė Naugarduke ir Darsūniškyje. 1481 m. suėmus sąmokslininkus, valdovas visą laiką praleido Vilniuje, tik trumpam rugpjūčio antroje pusėje buvo išvykęs į Trakus.

PDF 7

Panašaus pobūdžio buvo ir 1392 m. Astravo dokumentas, kuriuo Vytautas pažadėjo išti- kimybę Jogailai, už tai gaudamas teises valdyti Trakų ir Lucko kunigaikštystes.

p. 18 (PDF 10)

1439 m. \nrugsėjį Trakuose rezidavęs ir Ordino bei Romos karaliaus pasiuntinių lau­\nkęs Žygimantas Kęstutaitis teigė negalįs pasiuntinių priimti, nes šalia dar \nneturįs savo tarybos ir tik ruošiasi ją sukviesti\n2 1.