Trakuose sušauktas seimas paspartino kruviną susidorojimą, o 1440 m. balandį Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 238
Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.
1492 m. Trakuose Aleksandras ta pačia privilegija suteikė Vilniui Magdeburgo teises ir teisę laikyti vaško dirbtuvę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 231-232
— • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvydo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žygimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atrodo, bus vėl patyręs nesėkmių. Mat nemaža miesto dalis su- 15 Nors Kotzebue loco cit.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 245
Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksandras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas privačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Malmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsakymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vilniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.
Ežerų apsupta Trakų pilis buvo minima kaip vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 237
Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties buvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš kurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir rusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams ir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis, 23 24 Kojałowicz, IV.
Trakų pilis, apsupta ežerų, buvo didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 237
Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties buvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš kurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir rusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams ir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis, 23 24 Kojałowicz, IV.
Trakų pilis laikoma sena, galbūt dar prieš Gediminą buvusia gynybine ir medžiotojų gyvenviete.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 67
Trakų pilis, reikia manyti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir medžiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sostinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sūnus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuolatinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vienoje Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho naroienia 1384, mca Augusta 23 dnia Indykta, skaitome, kad Trakai jau tuomet, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadinamo Galve, buvęs kunigaikščio žvėrynas.
Vytautas būdamas Trakuose nerimavo dėl išdavystės ir norėjo ten pasilikti dar dvylika savaičių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 181
Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kasdien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitrigailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir daugeliu žmonių patraukė.
Michał Baliński teigimu, 1384 m. Vytauto privilegija rodo, kad Trakai dar prieš Lietuvos krikštą buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 67
Trakų pilis, reikia manyti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir medžiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sostinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sūnus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuolatinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vienoje Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho naroienia 1384, mca Augusta 23 dnia Indykta, skaitome, kad Trakai jau tuomet, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadinamo Galve, buvęs kunigaikščio žvėrynas.
Mykolą Juozapą Riomerį Bumblauskas įvardija Trakų pavieto maršalu; Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje jis pasakė kalbą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 202
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje pasakė kalbą Trakų pavieto maršalas Mykolas Juozapas Riomeris:
Gediminas įkūrė Trakus ir perkėlė į juos sostinę iš Kernavės.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 66
jis apsigyveno tenai, įkūrė miestą ir davė jam Trakų vardą — tenai, kur buvo Senieji Trakai; ir iš Kernavės perkėlė savo sostinę į Trakus.
Švitrigailos sąjungininkų kariuomenė prastovėjo ties Trakais keturias dienas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 116
Prastovėję ties Trakais keturias dienas22, nužygiavo ieškoti didžiojo kunigaikščio Žygimanto ir lietuvių kariuomenės
Didysis kunigaikštis Žygimantas, valdydamas Vilnių ir Trakus bei visas rusų, ir lietuvių, ir že maičių žemes, buvo nuožmus savo valdiniams.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 118-119
Didysis kunigaikštis Žygimantas, valdydamas Vilnių ir Trakus bei visas rusų, ir lietuvių, ir žemaičių žemes, buvo nuožmus savo valdiniams
Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 125
Leliušas nevertas garbės sėdėti drauge su mumis Taryboje, nes jo vaivadijoje, Trakų pilyje, nužudė kunigaikštį Žygimantą,— greičiausiai, jo nurodymu.
Žemaičių vyskupyste buvo (Steigta Vytauto I417.X.24 d. ak tu, duotu Trakuose.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 259
Žemaičių vyskupyste buvo (Steigta Vytauto I417.X.24 d. aktu, duotu Trakuose.
1493 metų balandžio 6 dieną įrašė į Trakų žemės teismo aktus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 245
1493 metų balandžio 6 dieną įrašė į Trakų žemės teismo aktus
Trakų apskrityje šventumas buvo pripažįstamas ne vie nam ežerui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 229
Trakų apskrityje šventumas buvo pripažįstamas ne vienam ežerui.