Trakai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 237

Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties\nbuvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš\nkurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir\nrusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams\nir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis,\n23 24\nKojałowicz, IV.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 67

Trakų pilis, reikia many­ ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me­ džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš­ čių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 181

Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kas­ dien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitri­ gailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir dauge­ liu žmonių patraukė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 215-216

Ir taip\nmes minėtų mūsų valdinių žydų Trakuose reikalui visas jų\nnuosavybes, paliaubas ir sprendimus maloningai palaikyda­\nmi, jiems minėtą privilegiją, teises, laisves ir kitas priklau­\nsomybes, minėtoje privilegijoje aprašytas, nutarėme saugoti,\nginti, stiprinti, ką dabartiniu [raštu] ir patvirtiname, sustip­\nriname ir giname, žiūrėdami, kad ši galia ir šis raštas am­\nžiams patvirtintas ir amžinas būtų. Šio reikalo paliudijimui\nir didžiausiai galiai mūsų antspaudą įsakėme uždėti, tai bu­\nvo ir vyko Melnike pirmadienį prieš Tris Karalius metais\nnuo Viešpaties gimimo 1507-aisiais, dalyvaujant garbingiau­\nsiam Kristuje tėvui ir ponui Vaitiekui, Dievo malone Lucko\n[Ladzko] vyskupui, ir galingiesiems, ir garbingiesiems Tra­\nkų vaivadai Mikalojui, Jonui iš Zabžezės - Lietuvos Di­\ndžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai ir Gardino\nseniūnui, Stanislovui Hlebavičiui - Polocko vaivadai, ku­\nnigaikščiui ir etmonui, Ivanui Glinskiui - Naugarduko vai­\nvadai ir jo broliui Mykolui Glinskiui - Utenos valdytojui,\nVaitiekui Janavičiui - karališkajam rūmininkui ir Kauno\nseniūnui, ir Bielskiams - Jonui Mikolajevičiui - rūmų mar­\nšalkai ir Slonimo seniūnui, Vaitiekui Narutavičiui - rūmų •\n• --\n199\n\n## Puslapis 216\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nmaršalkai ir Josvainių seniūnui, Petrui Olechnavičiui - mū­\nsų prievaizdui ir Skirsnemunės seniūnui, ir kitiems patiki­\nmiems, surašyta Petro Opalinskio, Poznanės kustodo, ran­\nka, kuriam šis reikalas buvo pavestas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 255

O ir paties Kęstučio visos\nvaldos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa­\nlenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe,\nniekada nebuvo saugios.\nVeiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma­\ngistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm\nanksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo\ndideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 257

kunigaikščiui priklau­\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 381

Iš Vilniaus Vytautas su Jogaila išjojo X.17 d. į Trakus. Pa­\nkelyje Vytautas nukrito nuo arklio ir į Trakus buvo nuvežtas jo\nžmonos vežime.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 210

## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS\nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ\nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O\nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS,\nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 240

Visa tai Vilniui teikė nemažai naudos, nors čia di­\ndysis kunigaikštis ir negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turė­\njo ištaigingesnę buveinę. Tačiau dėl gyvenančių pasiturin­\nčiųjų ir taikos šalyje buvo atstatomi sunykę pastatai, gyvėjo\nprekyba, o dėl suteiktų laisvių miestiečiams gausėjo žmonių\nskaičius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 67

Lietuvių kalboje iki šiol girdime žmonių vartojamą ^°dį „trakas", kuris reiškia lydimus, ikusius iškirtus beržus - išnaikintas beržynėlis! Trakų pilis, reikia many­ ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me­ džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 160

Suvažiavusių į karūnaciją svečių akivaiz- doje iškilmingai priimdamas Jogailą su palydovais, jis nuvargo ir, raitas jodamas su svečiais iš Vilniaus į Trakus, nukrito nuo žirgo. Susitrenkęs nebegalėjo toliau joti, todėl važiavo žmonos vežime. Nuvykęs į Trakus, atsigulė ir daugiau nebekėlė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku­\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietu­\nvos žemių dviejų kun.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 181

Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kas­ dien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitri­ gailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir dauge­ liu žmonių patraukė.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 322

Atrodo, pritariant Jogailai, kuris iš viso rūpestingai rėmė pusbrolio rytų planus, Vytautas (1397) suruošė didelį žygį prie Juodosios jūros ir Kryman 19 20, kuris tada totorių gyvenime vaidino svarbią rolę. Atsigabenęs iš žygio daug totorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos Vytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje. Gavę sau privilegijas iš Vytauto, kuris totorių atmintyje per šimtmečius buvo garbinamas, Lietuvos totoriai išlaikė savo mahometonišką tikėjimą ir papročius, kai tuo tarpu Lenkijoje jie buvo sukrikščioninti ir sulenkinti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 237

Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties\nbuvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš\nkurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir\nrusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams\nir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis,\n23 24\nKojałowicz, IV.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš­ čių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 67

Trakų pilis, reikia many­ ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me­ džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 174

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 322

Berods, to žygio metu paim­\ntieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 223

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku-\nnigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 67-68

Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos­ tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū­ nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo­ latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno­ je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo­ met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina­ mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė­ rynas. 51 ## Puslapis 68 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS nebūtų nuo tiesos nutolta, jeigu Vilnius, tokios palankios gamtos aplinkumoje stovėdamas, prie seniausių Lietuvos tvirtovių būtų priskirtas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 209-210

Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar­\ndinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- \ntorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, \nbaigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me­\ntais.\n\n## Puslapis 210\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nV\nPRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS \nKUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ \nVIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O \nŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, \nPIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS\nViešpaties vardu Amen.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 238

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku­ tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš­ čių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 42

Kivirčai tarp brolių da­\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 239-240

223 ## Puslapis 240 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk­ tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni­ gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie­ tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne­ santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že­ mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok­ lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 36

Tikė­ jimo bendrumas palenkė jų simpatijas Kęstučiui ir jie davė jam 9000 vyrų^1 ). Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū­ rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu­ bartas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 68-69

Švitrigaila spėjo pabėgti\nį Polocką.\n\nLietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva\npasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą\nKęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje\nVilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai\n\n## Puslapis 69\n\nŽygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \\ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 215-216

Ir taip\nmes minėtų mūsų valdinių žydų Trakuose reikalui visas jų\nnuosavybes, paliaubas ir sprendimus maloningai palaikyda­\nmi, jiems minėtą privilegiją, teises, laisves ir kitas priklau­\nsomybes, minėtoje privilegijoje aprašytas, nutarėme saugoti,\nginti, stiprinti, ką dabartiniu [raštu] ir patvirtiname, sustip­\nriname ir giname, žiūrėdami, kad ši galia ir šis raštas am­\nžiams patvirtintas ir amžinas būtų. Šio reikalo paliudijimui\nir didžiausiai galiai mūsų antspaudą įsakėme uždėti, tai bu­\nvo ir vyko Melnike pirmadienį prieš Tris Karalius metais\nnuo Viešpaties gimimo 1507-aisiais, dalyvaujant garbingiau­\nsiam Kristuje tėvui ir ponui Vaitiekui, Dievo malone Lucko\n[Ladzko] vyskupui, ir galingiesiems, ir garbingiesiems Tra­\nkų vaivadai Mikalojui, Jonui iš Zabžezės - Lietuvos Di­\ndžiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai ir Gardino\nseniūnui, Stanislovui Hlebavičiui - Polocko vaivadai, ku­\nnigaikščiui ir etmonui, Ivanui Glinskiui - Naugarduko vai­\nvadai ir jo broliui Mykolui Glinskiui - Utenos valdytojui,\nVaitiekui Janavičiui - karališkajam rūmininkui ir Kauno\nseniūnui, ir Bielskiams - Jonui Mikolajevičiui - rūmų mar­\nšalkai ir Slonimo seniūnui, Vaitiekui Narutavičiui - rūmų •\n• --\n199\n\n## Puslapis 216\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nmaršalkai ir Josvainių seniūnui, Petrui Olechnavičiui - mū­\nsų prievaizdui ir Skirsnemunės seniūnui, ir kitiems patiki­\nmiems, surašyta Petro Opalinskio, Poznanės kustodo, ran­\nka, kuriam šis reikalas buvo pavestas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Baigdami šį darbą norėtume dar išspręsti vieną klausimą, būtent, kas atsitiko su tuo Lietuvos valstybės valdymo dualiz­ mu^2 ), geriau diarchija^3 ), t. y. dviejų asmenų valdymo sistema, kuri buvo susidariusi Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais, ka­ da Jogaila nuėjo į Lenkiją jos karalium, o Lietuvą pasiliko val­ dyti Vytautas? Tuo pačiu bus aptarta ir tų santykių forma, kuri buvo susidariusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad ir Vytau­ to laikais. Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku­ nigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Jogaila atkakliai U žkariauja T rakus puolė Trakus, ir trakiškiai ilgai neatsilaikė: nesitikėda­ mi iš niekur paramos, jie perėjo į Jogailos pusę, ati­ duodami miestą, pilis bei turtą. Kęstutis, savo ruožtu apie viską sužinojęs, paliko rusų pulkus, turėjusius toliau pulti Seversko Nau- K ęstu tis traukia p rieš gardą ir ginti apylinkes nuo Jogailą, su p a T raku s Kaributo antpuolių, o pats skubiai sugrįžo į Žemaitiją; čia greitosiomis surinkęs kariuomenę, persikėlė per Nerį ir susijungė su Vytautu, jau sutelkusiu gardinie­ čių pulkus. Kadangi neseniai per pasiuntinius buvo pra­ šęs pagalbos iš Jonušo, Mazovijos kunigaikščio bei savo žento, ir toji pagalba diena iš dienos turėjo at­ vykti, jis kol kas nieko nedarė, nenorėdamas prieš Jo­ gailą traukti su nedidele kariuomene ir be pagalbinin­ kų stoti į lemiamą mūšį.

Susietas teiginys: t-107

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Ne tik kiekvienas didikas puoselėjo viltį tapti Vytauto Įpėdiniu ir gauti sau ar sa- 1430 m e ta i viskiams Lietuvos sostą, to­ kius pačius sumanymus bran­ dino ir paprasti žmonės, ar slaptai vienas vieną, o ki­ tas kitą valdžioje matyti svajodami, ar vyrijose apie tai šnekučiuodami. Daug kas troško Aleksandro, Ki­ jevo kunigaikščio Vladimiro K a n d id a ta i į L ietu- sūnaus ir Slucko kunigaikščių v o s v a ld o v u s pradininko, kiti norėjo Žygi­ manto Kaributaičio, kadaise išrinkto Čekijos karaliumi ir pagarsėjusio sėkmingais karo žygiais prieš imperatorių: mat ir vienas, ir ki­ tas— Jogailos brolėnai. Galvojo ir apie Boleslovą Švitrigailą, karaliaus brolį, ypač Rusios didikai, nes žinojo, jog jis uoliai išpažįsta jų tikėjimą.

Susietas teiginys: t-139

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Len­ kijoje kiekvienas žmogus pats rūpinasi savo šeimos turtu: niekas neverčiamas traukti į karo žygį iš tėvy­ nės, vieni valstybėje verčiasi žemdirbyste, amatais bei prekyba, kiti garbina dievą, sprendžia teismuose by­ las, rūpinasi pilių apsauga ir tarnauja didikams, žodžiu, kiekvienas gyvena taip, kaip L ie tu v o s d id ik a i m ė- nori". g in a s u s ita ik y ti su Šich Achmetui visa ko k a ra liu m i prižadėjus, Lietuvos didikai, kuriuos Breste karalius buvo pašalinęs iš senato, Radomo seime, nė nepradėjus svar­ styti kitų reikalų, stengėsi lenkų remiami pašalinti vi­ sus esamus nesutarimus tarp karaliaus ir senato. Ka­ ralius viešai lenkams pasižadėjo, kad iš pagarbos jiems padarys taip, kaip jie reikalauja, tačiau sakėsi neno­ rįs Lenkijoje nieko spręsti, o visą reikalą ketinąs per­ duoti lietuvių seimui. Tada lietuvių senato pirminin­ kas, Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras, pakilęs iš vietos, ir kreipėsi į karalių paprasta, bet nelyginant kažkokio dangaus įkvėpimo kupina kalba: „Kažko­ kiems pasipūtėliams klastingai sukursčius prieš mus, nieko pikta nepadariusius, tavo širdį, ligi šiol kentėme tavo rūstį taip, kaip ir dera valdiniams, klausantiems savo valdovo.

Susietas teiginys: t-124

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

. 2 0 ## Puslapis 171 PRIEDAI ## Puslapis 172 Prieš mūsų tėvo tėvui žūvant, mūsų senelis 1 vieton savęs davė aukščiausią valdžią Vilniuje Jaunučiui; Jogailos tėvui Algirdui — valdžią Vitebske, o mano tė­ vui kunigaikščiui Kęstučiui—Trakuose. Ir kadangi mūsų tėvai, kunigaikštis Algirdas ir kunigaikštis Kęs­ tutis, nuo jaunystės sutarė, o dabar pamatė jiems ku­ nigaikščio Jaunučio kai kurias neteisybes, tai susitarė kunigaikštis Algirdas su mūsų tėvu kunigaikščiu Kęs­ tučiu, kad jie, šiaip ar taip, turi užimti Vilnių ir Jau­ nutį išvyti.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Geras darbas valdovo paslaptį saugoti; dar geres­ nis — apie didžiojo valdovo darbus kalbėti. Noriu jums papasakoti apie didįjį kunigaikštį Vy­ tautą, Lietuvos ir Rusų ir daugelio kitų šalių valdovą. Nes yra parašyta: „Broliai, dievo bijokite, o valdovą šlovinkite." Taip ir aš noriu jums pasekti apie tą šlo­ vingąjį valdovą. Bet didžiojo valdovo darbai nei žodžiu neapsakomi, nei plunksna neaprašomi.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Didysis kunigaikštis Vytautas atidavė savo dukterį ku­ nigaikštytę Sofiją ir išleido ją iš Marienburgo, o su ja pasiuntė kunigaikštį Joną Algimantaitį, ir jie iš Gdansko miesto išplaukė laivais23, per jūrą pasiekda­ mi Pernu21 ir Pskovo miestą. Pskoviečiai sutiko juos labai svetingai ir palydėjo pagarbiai ligi Didžiojo Nau- gardo. Naugardiečiai taip pat pareiškė jiems didelę pagarbą ir pagerbdami nulydėjo juos į Maskvą, pas didjjį kunigaikštį Vasilijų Dimitrijevičių. Garbingai jų pasitikti didysis kunigaikštis Vasilijus išsiuntė savo brolius: kunigaikštį Vladimirą Andrejevičių2S, kuni­ gaikštį Andrejų Dimitrijevičių26 ir daugelį kitų kuni­ gaikščių bei bajorų.