Santrauka

Daug kur Europoje jie buvo smarkiai persekiojami, išvaromi, jų turtas būdavo atimamas. Bet Vytautas suprato, kad ekonomiškam Lietuvos kilimui reikalingi ir piniguočiai, kurie reikale teiktų kredito. Todėl atvykusių žydų jis ne tik nespaudė, bet dar jiems davė.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kuriant Izraelį reikšmingus vaidmenis atliko iš buvusios LDK ir ATR erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.
t-002 Nepriklausomoje Lietuvoje žydai galėjo tenkinti savo kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno daugiausia atskirai.
t-003 Žydai Lietuvoje nuo seno nebuvo naujiena, nes galėjo laisvai atvykti per Lenkijos sieną arba iš rytų.
t-004 Trakų žydai dar 1388 m. buvo gavę atskirą privilegiją, apibūdinusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.
t-005 Lietuvoje žydai galėjo tenkinti nacionalinius kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno atskirus, daugiausia darbo ryšiais susijusius gyvenimus.
t-006 Tarpukario Lietuvos žydai buvo daugiapolė, pliuralistinė ir politiškai susiskaidžiusi bendruomenė, turėjusi daug partijų ir organizacijų.
t-007 Vilniaus Gaono autoritetas prisidėjo prie litvakų įvaizdžio kaip religinei tradicijai, racionalumui ir išsimokslinimui atsidavusių žydų.
t-008 Vytauto laikais žydai organizuotai persikėlė iš Lenkijos į Lietuvą.
t-009 Žydai Lietuvoje nuo seno galėjo atvykti tiek per Lenkijos sieną, tiek iš rytų pusės.
t-010 Getuose atsirado žydų pasipriešinimo grupių, dalis žydų bėgo į miškus, stojo į sovietų partizanus arba kovojo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje.
t-011 Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus.
t-012 Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.
t-013 Vytauto laikais Vilniaus žydai tarp savųjų garsėjo ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu.
t-014 Žydai parėmė Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje ir kaip savanoriai stojo į nepriklausomybės kovas.
t-015 Trakų žydai 1388 m. buvo gavę privilegiją, apibrėžusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.
t-016 1923 m. pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydai sudarė 7 proc. Lietuvos gyventojų be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų.
t-017 Visą istorinės Lietuvos laikotarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“.
t-018 Kai kuriose Lietuvos ūkio srityse žydai tvirtai dominavo: eksportavo daugiau arklių, kailių, odų ir miško medžiagos, o importe sudarė didžiąją dalį.
t-019 Sovietams kuriant naują administraciją žydai gavo postus valdžioje, įmonėse, įstaigose ir profesinėse sąjungose.
t-020 Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo sėslumo ribos, sutapusios su buvusios LDK arba ATR rytine riba.
t-021 Kuriant Izraelį reikšmingiausius vaidmenis atliko iš LDK ir Abiejų Tautų Respublikos erdvės kilę litvakais vadinęsi žydai.
t-022 Pagal citatoje pateiktą gyventojų sudėtį žydai sudarė 7 proc. gyventojų.
t-023 Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo tarpusavyje priklausomi.
t-024 Vilniaus Gaono autoritetas prisidėjo prie litvakų įvaizdžio kaip religinei tradicijai, racionalumui ir išsimokslinimui atsidavusių žydų.
t-025 Narbutas rašė, kad po dešimties metų neberasta statulėlių liekanos pėdsakų, o žydai nenorėjo prisipažinti ją pirkę.
t-026 Narbutas teigė pastebėjęs, kad kaimiečiai ir kaimuose gyvenantys Lietuvos žydai išlaikė vaizdinio apie mirusiųjų vėlių vaidenimąsi liekanų.
t-027 Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).
t-028 Nors žydai nenulėmė nei okupacijos, nei sovietizacijos, jų matomumas leido juos sutapatinti su sovietine valdžia, o nacių propagandos mašina mestas „kovos su judobolševizmu“ šūkis susipynė su stipriomis lietuvių antisovietinėmis nuotaikomis.

Ryšiai