Santrauka

Daug kur Europoje jie buvo smarkiai persekiojami, išvaromi, jų turtas būdavo atimamas. Bet Vytautas suprato, kad ekonomiškam Lietuvos kilimui reikalingi ir piniguočiai, kurie reikale teiktų kredito. Todėl atvykusių žydų jis ne tik nespaudė, bet dar jiems davė.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Visą istorinės Lietuvos laikotarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“.c-005
t-002 Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.c-006
t-003 Kuriant Izraelį, reikšmingus vaidmenis atliko iš buvusios LDK erdvės kilę litvakai.c-007
t-004 Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litvakai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsimokslinimui.c-008
t-005 Žydų bendruomenės (kahalai) taip pat buvo savivaldūs iki 1840 m., kai žydai buvo įtraukti į bendrąjį miestų valdymą.c-009
t-006 1897 m. surašymo duomenimis, maždaug dabartinės Lietuvos ribose be Klaipėdos krašto žydai sudarė 13 proc. gyventojų.c-010
t-007 Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus.c-011
t-008 Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).c-012
t-009 Pagal citatoje pateiktą gyventojų sudėtį žydai sudarė 7 proc. gyventojų.c-013
t-010 Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo tarpusavyje priklausomi.c-014
t-011 Lietuvos nepriklausomybę žydai parėmė dalyvaudami Lietuvos Tarybos veikloje ir nepriklausomybės kovose.c-015
t-012 Nepriklausomoje Lietuvoje žydai galėjo tenkinti savo kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno daugiausia atskirai.c-016
t-013 Žydai Lietuvoje nuo seno galėjo atvykti tiek per Lenkijos sieną, tiek iš rytų pusės.c-017
t-014 Trakų žydai 1388 m. buvo gavę privilegiją, apibrėžusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.c-018
t-015 Vytauto laikais Vilniaus žydai tarp savųjų garsėjo ištekliais ir išsimokslinimu.c-019

Reikšmingi paminėjimai

c-004

Santrauka: Žydai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai buvo žydai ir miestelėnų luomas. Žydai tais laikais visoje vakarų Europoje buvo žinomi kaip tinkamiausi žmonės visoms kredito operacijoms vesti. Tai bu­ vo profesionalai „bankininkai“. Kaip tik XIV amž. pusėje, su­ laukus vakarų Europoje didelių persekiojimų, daugybė jų buvo palikę savo senąsias vietas ir persikraustė tarp kitko į Lenkiją, o iš jos vėliau, jau Vytauto laikais, organizuotai persikėlė ir Lie­ tuvon.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
patikimumo_pagrindimasCitata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.
c-005

Santrauka: Visą istorinės Lietuvos laikotarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos vardas tapo ir žydų savastimi. Visą istorinės Lietuvos laiko- tarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi Lietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku- nigaikštija.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Kuriant Izraelį, reikšmingus vaidmenis atliko iš buvusios LDK erdvės kilę litvakai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais. Lietuva po 1795 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litvakai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsimokslinimui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilniaus Gaono autoritetas, atrodo, lėmė, kad Lietuvos žydai – litva- kai – pradėti laikyti ypač iškiliais žydais, besiskiriančiais nuo kitų griežtu religinės tradicijos laikymusi, intelektualiu racionalumu ir pagarba išsi- mokslinimui. Ne veltui sklido gandai, kad visi Vilniaus išminčiai atminti- nai mokėjo visus 64 Talmudo tomus. Be to, Talmudas buvo studijuojamas jidiš kalbos tarme, susiformavusia Lietuvoje ir vadinama litviš.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Žydų bendruomenės (kahalai) taip pat buvo savivaldūs iki 1840 m., kai žydai buvo įtraukti į bendrąjį miestų valdymą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žydų bendruomenės (kahalai) taip pat buvo savivaldūs iki 1840 m., kai žydai buvo įtraukti į bendrąjį miestų valdymą. Žydams uždrausta verstis žemės ūkiu, įvesta sėslumo riba, neleidžiama keltis į abi Rusijos sostines, bet ši riba netaikyta kvalifikuotas profesijas turintiems ir išsilavinusiems šios tautos atstovams.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: 1897 m. surašymo duomenimis, maždaug dabartinės Lietuvos ribose be Klaipėdos krašto žydai sudarė 13 proc. gyventojų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1897 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius maždaug da- bartinės Lietuvos ribose (be Klaipėdos krašto) siekė apie 2,7 mln. Apie 1,6 mln. (58 proc.) jų buvo etniniai lietuviai (prie lietuvių save priskyrė ir apie 28 proc. bajorų – tuomet bajorai sudarė 5,3 proc. visų krašto gy- ventojų), 13 proc. – žydai, 10 proc. – lenkai, 15 proc. – baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai kartu sudėjus. Miestuose gyveno apie 13 proc. krašto gyven- tojų. Tarp miestų gyventojų didžiausia tautinė grupė buvo žydai – apie 42 proc., toliau ėjo lenkai – apie 24 proc., lietuviai – apie 8 proc.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, daugiausia socialdemokratus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rinkimuose į Dūmą lietuviai, susiblokavę su žydais prieš dvarininkus ir lenkakalbius, išrinko pirmuosius savo parlamentarus, dau- giausia socialdemokratus. Nepasikeitė ir vietinio valdymo modelis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-013

Santrauka: Pagal citatoje pateiktą gyventojų sudėtį žydai sudarė 7 proc. gyventojų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuviai sudarė 82 proc., žydai 7, vokiečiai 4, lenkai 3, rusai 2,3 proc. gyventojų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-014

Santrauka: Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstiečiai ir žydų pirkliai buvo tarpusavyje priklausomi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 167 Lietuvos piliečiai žydai ir lenkai Šimtmečius Lietuvoje nebuvo aršaus antisemitizmo, nes lietuvių valstietis buvo visiškai priklausomas nuo absoliučiai dominavu- sių žydų pirklių ir derliaus supirkėjų ir atvirkščiai. Malonybiškai ir kartu pašaipiai lietuvių vadinami „mūsų žydeliai“ (dėl to, kad nebuvo aukšto ūgio ir užsiėmė valstiečių neigiamai vertinama prekyba, o ne „rimtu“ darbu) garsėjo visuotiniu raštingumu, pomėgiu knygai ir tuo atžvilgiu buvo geras pavyzdys lietuvių tautiniam judėjimui, nors lietuviams atrodė „kitokie“. Žydai lietuvių valstiečius matė kaip mažai civilizuotus kaimie- čius, iš kurių jie tik pirko produkciją, o vos prasibrėžianti lietuvių kultūra jiems, kaip ir lenkams, visiškai neimponavo. Su lietuviais žydai kalbėjo rusiškai ar lenkiškai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-015

Santrauka: Lietuvos nepriklausomybę žydai parėmė dalyvaudami Lietuvos Tarybos veikloje ir nepriklausomybės kovose.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu- rinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi. Žydų miesto bendruomenės ir jų prekybos, finan- sų pajėgų parama dar nelietuviškuose miestuose buvo svarbi ir vidaus, ir užsienio politikos sumetimais. 1918 m. gruodį žydų sionistai Jokūbas Vygodskis ir S. Rozenbaumas tapo Lietuvos vyriausybės nariais atitin- kamai kaip ministras be portfelio žydų reikalams ir užsienio reikalų vi- ceministras. Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją. Apskritai Lietu- vos nepriklausomybę žydai parėmė, dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje, žydai savanoriai dalyvavo nepriklausomybės kovose.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-016

Santrauka: Nepriklausomoje Lietuvoje žydai galėjo tenkinti savo kultūrinius poreikius, bet su lietuviais gyveno daugiausia atskirai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po- reikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi- jusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci- joje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi- nių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar- biais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-017

Santrauka: Žydai Lietuvoje nuo seno galėjo atvykti tiek per Lenkijos sieną, tiek iš rytų pusės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Žydai, dar XI am­ žiuje paplitę kaimyninėje Lenkijoje, Lietuvoje irgi nuo seno buvo ne naujiena, juk laisvai galėjo į ją atvykti, tiek Lenkijos sieną kirsdami, tiek ir iš rytų pusės. Tikriausiai jau Algirdo laikais Vilnius juos bus pažinęs, bet Vytautas, kaip pavyzdį pri­ simindamas Kazimierą Didįjį, kuris žydų tautybės žmonių, ga­ nėtinai pasiturinčių, apsčiai pritelkė savo naujai pastatydintuo­ se miestuose, be to, išmanė, kiek naudos gali duoti turtai, verslai bei įgimti sugebėjimai prekiauti tos tautos, anuomet ne tokios kenksmingos kaip dabar. Taigi siekdamas to, nes matė jau ga- 66 Žr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-018

Santrauka: Trakų žydai 1388 m. buvo gavę privilegiją, apibrėžusią jų elgseną krikščionių atžvilgiu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Betgi Trakų žydai, gerokai anksčiau, dar 1388 m., atskirai buvo gavę panašią pri­ vilegiją, kuria išsamiai apibūdinta jų elgsena krikščionių at­ žvilgiu69. Nuo šiol kelerius metus (1408-1414 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-019

Santrauka: Vytauto laikais Vilniaus žydai tarp savųjų garsėjo ištekliais ir išsimokslinimu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau Vytauto laikais Vil­ niaus žydai ne tik ištekliais, bet ir išsimokslinimu tarp savųjų buvo garsūs. Jakob Levi, iš Vilniaus, 1427 m. rašė hebrajiškas knygas ir turėjo Moreno, t. y. teologijos daktaro, var­ dą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai