Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs. Ten kryžiuočių nelaisvėn pakliuvęs, buvo žiauriai nužudytas pilies gynėjas, Jogailos brolis Karigaila (Mstislavlio kunigaikštis).
Tebuvo paimta antroji žemumos medinė pilis, vad. «Kreivoji». Ten kryžiuočių nelaisvėn pakliuvęs, buvo žiauriai nužudytas pilies gynėjas, Jogailos brolis Karigaila (Mstislavlio kunigaikštis). Dar Konstancos susirinkimui (1416) pateiktame Jo gailos skunde ordinui buvo daromi aštrus priekaištai dėl brolio mirties, smulkiai aprašant lavono išniekinimą^19.
Kaip kita dos Mindaugas už Livonijos ordino paslaugas turėjo išdavinėti donacinius dokumentus, taip Jogaila Prūsų kryžiuočiams už ordino « draugiškumą, patarimus, pagalbą, darbą ir įvairų triūsą » turėjo užleisti jam visą Žemaičių plotą tarp abiejų ordino valdų — t. y. Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės. Visose trijose Jogailos ir Slorgailos vardu sudarytose sutartyse liudininkais yra suminėti visi kiti likusieji penki Jogailos broliai, Julijonos sūnūs (Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Vygandas, Švitrigaila), ir Jogailai nusipelnęs bei svarbiu patarėju tapęs Hanulis. O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente.
Pagal tas sutartis didysis kunigaikštis Jogaila, — pritariamas\nmotinos Julijonos ir brolių: Kaributo, Lingvenio, Karigailos, Vy\ngunto ir Švitrigailos — pasižadėjo 4 metus laikytis su Ordinais\ntaikos, per tuos pat 4 metus „su visais saviškiais“ apsikrikš\ntyti ir kas svarbiausia — užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos:\nvisą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos.
Kartu su Jogaila ir Vy\ntautu priėmė katalikų tikėjimą Jogailos broliai Karigaila, Vy\ngandas, Švitrigaila ir daug lietuvių didikų. Tai buvo kaip ir\npirmas Lietuvos krikšto aktas, atliktas Krokuvoje.\n\n(^1) ) Scr.
Teodoras Narbutas rašo, kad Karigaila ir Butautas, išpažinę Rytų apeigų tikėjimą, susimokė su kai kuriais Lietuvos didikais vykti pas kryžiuočius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kol didysis kunigaikš tis buvo užsiėmęs karu su Prūsija, jo sūnūs - Karigaila ir Bu tautas, Rytų apeigų tikėjimą išpažinę pirmasis Konstantino, antrasis Boriso vardu, abu vienos motinos Marijos, Vitebsko kunigaikštytės1, - susimokė su kai kuriais lietuvių didikais, kad būtų nuvykta pas kryžiuočius