Santrauka
Maža to, per savo delegaciją jis pareikalavo, kad Jogaila atsakytų, ar laikąs jį ir Lietuvos bajorus laisvais ar nelaisvais. Jo valdymo metu Lietuva jau tiek sutvirtėjo, jog apie jos priklausomybę Lenkijai nebegalėjo būti nė kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą. Lietuvos bajorija pasistengė šituo momentu pasinaudoti.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1401 m. susitarimą atskirais dokumentais patvirtino Vytautas, Jogaila, Lietuvos bajorai ir Lenkijos bajorai. |
| t-002 Pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną, Vytautas sulaukė nemažai bajorų iš tikrosios Lietuvos ir Žemaičių paramos. |
| t-003 1560 metais Vilniuje vykusiame Ponų Tarybos seime karalius leido Lietuvos bajorams rinkti delegatus. |
| t-004 Katalikiškajai Lietuvos bajorijai didžiojo kunigaikščio elgesys buvo nepriimtinas. |
| t-005 Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu Žygimanto Kęstutaičio neapykantos taikiniu. |
| t-006 Vytauto laikais Lietuvos bajorija išėjo į viešąjį gyvenimą kaip nauja socialinė jėga ir įgijo herbų. |
| t-007 Lietuvos bajorijai buvo leista sudaryti laikinę Lietuvos vyriausybę, kuriai vadovavo grafas Soltanas. |
| t-008 Žygimanto Kęstutaičio Trakuose sušauktas seimas turėjo parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai. |
| t-009 Įvadinio straipsnio autorius teigia, kad neigiamas požiūris į sulenkėjusią Lietuvos bajoriją atitolino nuo jos kūrybos ir istorijos tyrimų supratimo. |
| t-010 Įvadinio straipsnio autorius XVI–XVIII a. lietuvį istorinėje Lietuvoje apibrėžia kaip bajorą, gynusį politines laisves ir Lietuvos Statuto teises. |
| t-011 1560 m. Vilniuje vykusiame LDK Ponų Tarybos seime karalius leido bajorams rinkti delegatus. |
| t-012 Žygimanto Kęstutaičio Trakuose sušauktas seimas turėjo parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai. |
| t-013 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai šaukimo metu privalėjo vykdyti krašto karinę tarnybą ir vykti į karą. |
| t-014 Švitrigaila be teismo užgrobdavo kai kurių bajorų turtus, todėl papiktino didžiąją Lietuvos krašto dalį. |
| t-015 Kojalavičius rašė tuo metu, kai Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškėjo savos valstybingumo sąmonės silpnėjimas. |
| t-016 Napoleonas leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikiną savo valdžią. |
| t-017 Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu Žygimanto Kęstutaičio neapykantos taikiniu. |
| t-018 Kojalavičiaus laikais Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau matėsi savos valstybingumo sąmonės silpnėjimas. |
| t-019 Vytautui pirmą kartą pabėgus pas Ordiną, prie jo prisidėjo nemažai bajorų iš tikrosios Lietuvos ir ypač Žemaitijos. |
| t-020 Narbutas perteikia autoriaus pagyrimą Lietuvos bajorams, kurie, vėl paklusę Apaštališkajam sostui, esą nusipelnė didžio vardo Bažnyčioje. |
| t-021 Narbutas teigė, kad keli aiškiai lietuviški herbai pateko į Lenkijos herbynus veikiausiai atsikėlus juos naudojusioms šeimoms. |
| t-022 Įvadinio straipsnio autorius teigia, kad lenkiškai parašytas Narbuto veikalas išryškino lietuvių ir koroniažų etnokultūrinius skirtumus. |
| t-023 Narbutas aiškino, kad herbo vardas „Kiniglis“ lietuvių kalboje reiškia triušį, o ne Neseckio nurodytą kiškį. |
| t-024 Maža to, per savo delegaciją jis pareikalavo, kad Jogaila atsakytų, ar laikąs jį ir Lietuvos bajorus laisvais ar nelaisvais. |
| t-025 Jo valdymo metu Lietuva jau tiek sutvirtėjo, jog apie jos priklausomybę Lenkijai nebegalėjo būti nė kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą. |
| t-026 Napoleono kariuomenei užėmus Lietuvą, bajorija tuojau sujudo rūpintis atgaivinti didžiąją kunigaikštiją Napoleono globoje. |
Ryšiai
- Priešai: Sapiegos