Santrauka
Maža to, per savo delegaciją jis pareikalavo, kad Jogaila atsakytų, ar laikąs jį ir Lietuvos bajorus laisvais ar nelaisvais. Jo valdymo metu Lietuva jau tiek sutvirtėjo, jog apie jos priklausomybę Lenkijai nebegalėjo būti nė kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą. Lietuvos bajorija pasistengė šituo momentu pasinaudoti.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Po Vytauto mirties Lietuvos bajorai, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą. | c-001 c-002 | |
| t-002 Lietuvos bajorijos suvažiavimas Vilniuje nutarė pačiam carui išdėstyti sunkią bajorijos būklę. | c-003 | |
| t-003 Napoleono kariuomenei užėmus Lietuvą, bajorija tuojau sujudo rūpintis atgaivinti didžiąją kunigaikštiją Napoleono globoje. | c-004 | |
| t-004 Napoleonas leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikiną savo valdžią. | c-005 | |
| t-005 Kojalavičiaus laikais Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau matėsi savos valstybingumo sąmonės silpnėjimas. | c-006 | |
| t-006 Pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną, Vytautas sulaukė nemažai bajorų iš tikrosios Lietuvos ir Žemaičių paramos. | c-007 | |
| t-007 Vytauto laikais Lietuvos bajorija išėjo į viešąjį gyvenimą kaip nauja socialinė jėga ir įgijo herbų. | c-008 | |
| t-008 Tačiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikinę savo valdžią. | c-009 | |
| t-009 Jogaila nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį. | c-010 | |
| t-010 Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu Žygimanto Kęstutaičio neapykantos taikiniu. | c-011 | |
| t-011 Trakuose sušauktas seimas turėjo parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai. | c-012 | |
| t-012 1560 m. Vilniaus seime karalius leido bajorams rinkti delegatus į lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. | c-013 | |
| t-013 Gabrielius Bekešas Skornatas ir jo palikuonys privalėjo atlikti karinę tarnybą kaip kiti LDK bajorai. | c-014 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Vytauto mirties Lietuvos bajorai, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
atskirais dokumentais jį patvirtino Vytautas, Jo- gaila, Lietuvos ir Lenkų bajorai. Vytauto ir Lietuvos bajorų dokumentai buvo parašyti Vilniuje; Jogailos dokumentas yra žu- vęs, tad nežinia, kur jis duotas; lenkų bajorai savo dokumentą su- rašė Radome.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Vytauto mirties Lietuvos bajorai, nieko nesiklausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jo valdymo metu Lietuva jau tiek sutvirtėjo, jog apie jos priklausomybę Lenkijai nebegalėjo būti nė kalbos, ir Lietuvos bajorai tuojau po jo mirties, nieko nesi- klausę, paskelbė savo valdovu Švitrigailą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos bajorijos suvažiavimas Vilniuje nutarė pačiam carui išdėstyti sunkią bajorijos būklę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuvos bajorija pasistengė šituo momentu pasinaudoti. Gausus Vilniuje sušauktas bajorijos suvažiavimas nutarė pačiam carui išdėstyti sunkią savo būklę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Napoleono kariuomenei užėmus Lietuvą, bajorija tuojau sujudo rūpintis atgaivinti didžiąją kunigaikštiją Napoleono globoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Napoleono kariuomenei užėmus Lietuvą, bajorija tuojau sujudo rūpintis atgaivinti didžiąją kunigaikštiją Napoleono glo- boje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Napoleonas leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikiną savo valdžią.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti lai- kinę savo valdžią. Laikinės Lietuvos vyriausybės priešaky atsistojo grafas Soltanas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kojalavičiaus laikais Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau matėsi savos valstybingumo sąmonės silpnėjimas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Savo istoriją Kojalavičius rašė Vazų dinastijos paskutiniais dešimtmečiais, kai Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau buvo pastebimas savos valstybingumo sąmonės apsilpimas^29. Tad Koja lavičiui, kuris iš esmės terašė gražia, klasikine lotynų kalba pasi skaitymų knygą, Lietuvos ir Lenkijos politiniai skirtumai nebe buvo tokie ryškus kaip Stryjkovskiui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną, Vytautas sulaukė nemažai bajorų iš tikrosios Lietuvos ir Žemaičių paramos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jau pirmą kartą pabėgęs pas Ordiną Vytautas susilaukė pri sidedant nemaža bajorų iš tikrosios Lietuvos ir ypač ir Žemai čių^2 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais Lietuvos bajorija išėjo į viešąjį gyvenimą kaip nauja socialinė jėga ir įgijo herbų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pagaliau dar pastebėtina, kad Vytauto laikais Lietuvos ba jorija ne tik išėjo į viešąjį gyvenimą, kaip nauja socialė jėga, ji dar įgijo naujų savybių. Ji gavo europeiško nobiliteto pažymius — herbus ir nuo tų laikų palengva įgijo luomo savygarbos, at siskyrė nuo kitos visuomenės, iš visuomenės sluogsnio virto luomu. Žinoma mes negalime patikėti Dlugošu, kad iki 1413 met.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti laikinę savo valdžią.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau jis leido Lietuvos bajorijai sudaryti lai- kinę savo valdžią. Laikinės Lietuvos vyriausybės priešaky atsistojo grafas Soltanas. Toji vyriausybė turėjo tvarkyti krašto reikalus ir parūpinti armijai maisto.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Despotiškas jo elgesys su kai ku riais bajorais, kai be jokių teismų užgrobdavo jų turtus, pa piktino didžiąją krašto dalį. Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakel ti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitė Vytauto bro lį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypatingu Žygimanto Kęstutaičio neapykantos taikiniu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypa tingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vie no buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę. Net pirkliai negalėjo jaustis saugūs dėl jo nežaboto gobšumo, ir Vilnius ėmė vis labiau smukti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakuose sušauktas seimas turėjo parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar butas užgrobė naktį26.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1560 m. Vilniaus seime karalius leido bajorams rinkti delegatus į lietuvių tautos reprezentavimo rūmus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, kara lius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė ant ruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris pata rėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje ar ba Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gabrielius Bekešas Skornatas ir jo palikuonys privalėjo atlikti karinę tarnybą kaip kiti LDK bajorai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O dėl to mums, valdovui, ir mūsų įpėdiniams jis pats ir jo palikuonys privalės vykdyti krašto karinę tarnystę, kaip ir kiti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai vykdo, tuomet kai bus šaukiama nereguliarioji kariuomenė. Ir taip gi, kaip kiti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, vyks į karą. Ir dėl to duodame minėtam ponui Gabrieliui Bekešui Skornatui šį mūsų laišką su mūsų valdovišku pa rašu, jo sutvirtinimui įsakome prikabinti mūsų antspaudą. Rašytas ir duotas Varšuvoje, didžiajame visuotiniame seime.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |