Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
4 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Po trejų metų Sapiegos buvo visiškai nugalėti. Gavę 100.000 talerių, Sapiegos palaikė Prancūzijos kandidatą; jų priešai palaikė Augustą. Tada Sapiegos vėl pradėjo drąsiai šeimininkauti Lietuvoje, su niekuo nebesiskaitydami; jų priešų kurstoma bajorija ir vėl ėmė bruzdėti.
Patikrinti teiginiai
A. Kojelavičius pirmo ir antro tomų dedikacijas skyrė Sapiegoms, tačiau cenzoriai šių dedikacijų neskaitė.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Cenzoriai neskaitė autoriaus pirmo ir antro tomų dedikacijų Sapiegoms. Antrą tomą A. Kojelavičius pa skyrė Kazimierui Jonui, pirmojo, jau mirusio, dėdei. Iš dedikacijų teksto, kupino įprastinio gražbyliavimo, matyti A. Kojelavičiaus pažiūros į Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Kojelavičius Sapiegų šeimos šlovę siejo su valstybės tarnyba, Jono Sapiegos žygiais ir adresato tėvo dešimtmečio darbais Dievui bei valstybei.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Šiuos ir kitus garsiuosius Tavo Tėvo nuopelnus valsty\nbei, taip pat Tavo senelio Jono Sapiegos, pelniusio\ntrisdešimtkarčio Maskvos nugalėtojo vardą, jų žygius\nplačiau išdėstys trečioji Istorijos dalis, vis dėlto ir tuo\ntarpu, kai Tu ėmeisi rūpintis valstybe, kuri buvo sus-\n2 9 8\n\n## Puslapis 297\n\ntiprinta ir padidinta dėl puikių Tavo protėvių sumany\nmų ir žygių, norėjau Sapiegų šeimos šlovę trumpai,\nbet ryškiai iškelti, paminėdamas, ką Tavo Tėvas nuvei\nkė per dešimt metų, skirtų dievui bei valstybei, kad\nturinčiam didelių užmojų protėvių praminti takai būtų\nprieš akis. Todėl, vedamas Tėvo, sek protėviais, Sapie\ngų pėdomis ženk į aukščiausią šlovę, įgyvendink visų\nviltis, o pirmiausia išgarsink Sapiegos vardą, kuris vi\nsada buvo priešams nelyginant žaibas, nelyginant sky\ndas, saugantis Tėvynę. Šito aš, paprastas žmogus, Tau\nlinkiu, remdamasis visuotiniu geros valios žmonių pri\ntarimu, o ypatingai prijaučiant mano motinai, nuolan\nkiausiajai Jėzaus draugijai, kuri, dar negalėdama savo\npatarnavimais pareikšti deramos pagarbos Tavo var\ndui, iš anksto Tave, kaip Sapiegą, pripažįsta savo glo\nbėju ir kartu su manimi meldžiasi bei įžadus daro už\nTavo sveikatą ir laimę, kad vėliau tuo globėju džiaug\ntųsi ir didžiuotųsi.
Sapiegos kartu su Pacais ir Radvilomis minimi kaip vietiniai lietuvių didikai, suvaidinę žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje.
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Lietuvos etmonui Mykolui Pacui išvijus Maskvos kariuomenę, prasideda dar puikesnis bažnyčių ūgis, kuris užtrunka daugiau kaip šimtmetį. Kalbėdami apie Vilniaus baroko charakterį, nepamirškime, kad šito stiliaus plėtotėje, be svetimšalių jėzuitų, žymų vaidmenį suvaidino vietiniai lietu vių didikai, kaip antai Pacai, Sapiega:, Radvilai, kurie nuo seno buvo svarbiausieji Vilniaus architektūros įkvėpėjai. Ir iš viso, nagrinėjant pra eities meną, niekuomet nereikia išleisti iš akių didžiulės užsakovų reikšmės: daugelis jų, būdami šviesūs, humanistiškai išsilavinę žmonės, gerai nusi maną apie meno plonybes ir reiklūs skonio atžvilgiu, meno kūrinių cha rakteriui turėdavo ne menkesnę įtaką, kaip pačių architektorių bei deko ratorių temperamentas ir meninė mąstysena; pastarieji, kaip ir kituose to meto Europos kraštuose, būdavo iš dalies svetimšaliai, iš dalies — iš jų prasimokę vietos meistrai.
Sapiegos Kodenyje organizavo gelumbės, lininių ir šilkinių audinių, kontušų juostų bei šilkinių apmušalų gamybą.
Šaltinis: Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 2 | 3 |
| Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a. | — | 1 | 1 |
| Vilniaus menas | — | 1 | 1 |