Santrauka
Šiame gabale aprašomas Salaspilio (Kirkcholmo) mūšio antrasis etapas: kariuomenių išsirikiavimas, apgaulingas Lietuvos kariuomenės atsitraukimas, švedų puolimas, rikiuotės suirimas ir galutinis bėgimas iš mūšio lauko. Tekste kartojami keli mūšio dalyviai ir akcentuojami atskiri taktiniai smūgiai bei žūtys. 1605 m. rugsėjo 27 d. ties Salaspiliu (Kirkholmu) Karolis IX išrikiavo savo kariuomenę, o J. K. Chodkevičius liepė Lietuvos kariuomenei pasiruošti mūšiui; prie didžiojo etmono prisijungė ir Kuršo kunigaikštis Fridrichas Ketleris Švedų ir Lietuvos kariuomenės nepajudėjusios išstovėjo iki vidudienio, nes švedai buvo išsirikiavę ant aukšto upelio kranto, o lietuviai mėgino juos išprovokuoti pulti pirmuosius.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-010 Švedų ir Lietuvos kariuomenės nepajudėjusios išstovėjo iki vidudienio, nes švedai buvo išsirikiavę ant aukšto upelio kranto, o lietuviai mėgino juos išprovokuoti pulti pirmuosius. | c-004 | |
| t-011 Pasinaudodamas laikina ramybe, Karolis Chodkevičius pasakė kalbą, padrąsino karius ir vėliau įsakė visam frontui imituoti atsitraukimą; šis manevras tekste aiškiai pristatomas kaip tradicinė lietuvių karvedžių apgaulingo atsitraukimo taktika. | c-005 | |
| t-012 J. K. Chodkevičius, pastebėjęs, kad švedų pėstininkų rikiuotė prarado darnumą, įsakė pulti; V. Vainos kavalerija atakavo centre, o J. P. Sapiegos ir T. Dambravos raiteliai smogė flanguose. | c-001 | |
| t-013 Salaspilio mūšyje švedų kavalerijai netvarkingai traukiantis suiro pėstininkų rikiuotė, o centre žuvo švedų generolas A. Liuneburgietis. | c-002 | |
| t-014 Švedų gvardijos kavaleriją pasitiko T. Lackio husarai ir ryžtingu puolimu nubloškė švedų raituosius gvardiečius, po to švedų pajėgos bėgo iš mūšio lauko. | c-006 | |
| t-015 T. Dambravos vadovaujama reitarų vėliava prajojo Dauguvos pakrante, smūgiu iš šono ir priekio sutriuškino švedų kavaleriją, o mūšyje prasidėjo panika. | c-007 | |
| t-016 Salaspilio mūšyje žuvo Fridrichas Liuneburgietis ir Andrius Lennartssonas, o lietuvių kairiojo sparno sėkmė padėjo V. Vainos kariams centre. | c-008 | |
| t-020 Iki Salaspilio mūšio vidudienio abi kariuomenės stovėjo nepajudėjusios. | c-004 | |
| t-021 Besitraukiantys švedų pėstininkai bandė slėptis Salaspilio (Kircholmo) bažnyčioje. | c-012 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: J. K. Chodkevičius, pastebėjęs, kad švedų pėstininkų rikiuotė prarado darnumą, įsakė pulti; V. Vainos kavalerija atakavo centre, o J. P. Sapiegos ir T. Dambravos raiteliai smogė flanguose.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
@ J.K. Chodkevičius, pastebėjęs, kad švedų pėstininkų rikiuotė prarado darnumą, įsako pulti. V. Vainos kavalerija atakuoja priešo pėstininkus centre.
@ J.P. Sapiegos ir T. Dambravos raiteliai su- sikauna su atakuojančia švedų kavalerija flanguose.
© Dambravos raitarai užeina F.J. Mansfeldo kavaleristams iš flango ir suduoda stiprų smūgį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Salaspilio mūšyje švedų kavalerijai netvarkingai traukiantis suiro pėstininkų rikiuotė, o centre žuvo švedų generolas A. Liuneburgietis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
[9] Švedų kavalerija pradeda netvarkingai trauktis ir lipti ant savo pėstininkų, tai su- ardo jų rikiuotės vientisumą.
(0 Sumaištis švedų pėstininkų rikiuotėje pa- deda V. Vainai juos išblaškyti centre. Žūva švedų generolas A. Liuneburgietis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švedų ir Lietuvos kariuomenės nepajudėjusios išstovėjo iki vidudienio, nes švedai buvo išsirikiavę ant aukšto upelio kranto, o lietuviai mėgino juos išprovokuoti pulti pirmuosius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Karolis Chodkevičius pastebėjo, kad švedai išsirikiavo ant aukšto upelio kranto, kai, jo kariuomenė stovėjo lygumoje. Jei Lietuvos kariuomenei reikėtų pradėti ataką, šturmuodama priešo pozicijas ji prarastų daug karių ir nepasiektų reikiamo efekto. Lietuviai mėgino nedideliais išpuo- liais išprovokuoti švedus pulti pirmuosius, tačiau šie nesureagavo. Abi kariuomenės
Salaspilio mūšis 1605 m. rugsėjo 27 d. Antrasis etapas
nepajudėjusios išstovėjo iki vidudienio.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pasinaudodamas laikina ramybe, Karolis Chodkevičius pasakė kalbą, padrąsino karius ir vėliau įsakė visam frontui imituoti atsitraukimą; šis manevras tekste aiškiai pristatomas kaip tradicinė lietuvių karvedžių apgaulingo atsitraukimo taktika.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pasinaudodamas laikina ramybe, Karolis Chodkevičius pasakė kalbą, padrąsino ir įkvėpė savo karius. Daugelis karininkų ir karių gerai pažinojo etmoną. Šis narsus žmogus mūšio metu buvo visur ir pasiro- dydavo ten, kur jo kariams būdavo ypač sunku.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švedų gvardijos kavaleriją pasitiko T. Lackio husarai ir ryžtingu puolimu nubloškė švedų raituosius gvardiečius, po to švedų pajėgos bėgo iš mūšio lauko.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
® Švedų gvardijos kavaleriją pasitinka T. Lackio husarai ir ryžtingu puolimu nu- bloškia švedų raituosius gvardiečius.
® Švedų pajėgos bėga iš mūšio lauko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: T. Dambravos vadovaujama reitarų vėliava prajojo Dauguvos pakrante, smūgiu iš šono ir priekio sutriuškino švedų kavaleriją, o mūšyje prasidėjo panika.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rotmistrų J. P. Sapiegos ir T. Dambra- vos kavalerija susikovė su švedų kairiojo ir dešiniojo sparnų kavalerija. Rotmistro “T. Dambravos vadovaujama viena rei- tarų vėliava prajojo Dauguvos pakrante ir atsidūrė generolo E J. Mansfeldo kavale- rijos dešiniajame sparne. Vienu metu, iš šono ir priekio, reitarų ir husarų vėliavos sudavė tokį stiprų smūgį, kad švedų ka- valerija buvo nublokšta tiesiai ant savųjų pėstininkų ir juos pradėjo trypti. Prasidėjo panika, kurią dar labiau padidino rotmis- trų Machmeto ir Zakaro Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Salaspilio mūšyje žuvo Fridrichas Liuneburgietis ir Andrius Lennartssonas, o lietuvių kairiojo sparno sėkmė padėjo V. Vainos kariams centre.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prasidėjo žiau- rios besitraukiančio priešo kapotynés. Teigiama, kad mūšio metu nuo rotmistro T. Dambravos kirčio žuvo karaliaus žen- tas kunigaikštis Fridrichas Liuneburgietis. Žuvo centro pėstininkams vadovavęs ge- nerolas Andrius Lennartssonas. Lietuvių kairiojo sparno sėkmė labai padėjo cen- tre besikaunantiems V. Vainos kariams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Besitraukiantys švedų pėstininkai bandė slėptis Salaspilio (Kircholmo) bažnyčioje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Besitraukiantys švedų pėstininkai bandė slėptis Salaspilio (Kircholmo) bažnyčioje. Tačiau jų pasipriešinimas buvo palaužtas. Eiliniai kariai buvo išžudyti, o karininkai paimti į nelaisvę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |