Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos. Viduramžių kariuomenėje 25-80 lancų sudarydavo būrį, vadinamą vėliava. Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.
Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos.
Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai.
Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.
Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.
Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.