Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų. | c-001 | |
| t-004 Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos. | c-002 | |
| t-005 Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. | c-003 | |
| t-006 Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. | c-004 | |
| t-007 Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių. | c-005 | |
| t-008 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. | c-006 | |
| t-009 Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.
Prie svetimšalių autoramento priskirtini ir raitarai, LDK kariuo- menėje buvę dar xvi a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė
- Aleksandro Gvanjinio
- Deglas
- Hermanas iš Zalcos (kryžiuočių ordino magistras, XIII a.)
- Husarų vėliavų „draugų“ ir palydos sistema
- Karolis Jastržembskis
- Lietuvos kariuomenė
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 III 11)
- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir Kovo 11 Aktas (1990 m. kovo 11 d.)
- Pavietės karūžojo metinė žemlionų ginklų ir žirgų perveiza
- Riterių vėliava
- Salaspilio (Kircholmo) mūšis (1605 m.)
- Suchodolskis
- T. Dambrava
- Vytauto vėliava
- Vėliavos
- Zbignievas Olesnickis
- pašauktinė kariuomenė
- perveiza
- žemlionis