Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-003 Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų.c-001
t-004 Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos.c-002
t-005 Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.c-003
t-006 Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.c-004
t-007 Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.c-005
t-008 25-80 lancų su­ darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava.c-006
t-009 Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su­ darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė­ liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi­ dėjus prie kitos vėliavos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi­ dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.

Prie svetimšalių autoramento priskirtini ir raitarai, LDK kariuo- menėje buvę dar xvi a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: 25-80 lancų su­ darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su­ darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė­ liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi­ dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai