Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas. Lietuvos pulkai paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų. Kareiviams būdavo paduodama raudona vėliava kaip karo ženklas ir laiminimo dalis. Prie karūžojo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos. Šiame šaltinyje papildomai matyti, kad Algirdas prie Maskvos pasirodė išskleidęs vėliavas, o Žalgirio mūšyje Smolensko vėliavos dengė lenkų kraštines pozicijas ir krito didžioji Krokuvos vėliava.
pavasarį).\n\nKai ryte po pamaldų „Maskvos kuni-\ngaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais\nišeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo\npajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasi-\nrodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja\ngara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis\n\nkunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą\npriemiestį („posadą“), kad būtų atviras\nplotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu\nsu juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei\nbajorai.
Po valandos pagaliau į mūšį įsitraukė lenkų kavalerija. Pridengę jų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, lietuviai pradėjo manevrą atsitraukdami. Lietuvius puolę persekioti kryžiuočiai iš- sklaidė savo gretas, pavyti manevringesnių lietuvių jiems nepavyko.
pavasarį).\n\nKai ryte po pamaldų „Maskvos kuni-\ngaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais\nišeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo\npajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasi-\nrodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja\ngara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis\n\nkunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą\npriemiestį („posadą“), kad būtų atviras\nplotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu\nsu juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei\nbajorai.
Sąjungininkų eilės su svyravo. Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas. Kry žiuočiai jau tikėjo savo pergale ir ėmė giedoti laimėjusių giesmę « Christ ist erstanden ».
Kareiviams būdavo paduodama raudona vėliava kaip karo ženklas ir laiminimo dalis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Kaipogi pats kūrėjų kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino ją tokiu būdu: visų pirma pasimeldęs išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams padavė, paskui, nešiojamas po rindas, barstė, regis, druską ant kareivių.
Prie karūžojo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Kiekvienos pavietės buvo karūžasis, kurs turėjo visus žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos, paprastai rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė^1303. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos^1304 vėl duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą^1305 ne dėl didelumo turtų, kaip paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, surašytų metuose 1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių žemlionų, arba vyčių.