daiktas

Vėliavos

22 teiginiai20 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 22 teiginiai ir visi 20 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–22 iš 22 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kareiviams būdavo paduodama raudona vėliava kaip karo ženklas ir laiminimo dalis.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 289-290

Kaipogi pats kūrėjų kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino ją tokiu būdu: visų pirma pasimeldęs išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams padavė, paskui, nešiojamas po rindas, barstė, regis, druską ant kareivių.
t-002vidutinis

Prie karūžojo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 290

Kiekvienos pavietės buvo karūžasis, kurs turėjo visus žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos, paprastai rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė^1303. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos^1304 vėl duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą^1305 ne dėl didelumo turtų, kaip paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, surašytų metuose 1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių žemlionų, arba vyčių.
t-003vidutinis

Kariauna stodama į kovą turėjo didelę baltą vėliavą su ženklu ir įrašu.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 297

Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky didelę baltą vėliavą, ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka^1334. Kartais turėję baltą vėliavą, kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos galva, ant kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: „Dieve kūrėjau, supyk ant pustytojų^1335 , užtik juos.“
t-004aukstas

1368 m. Algirdas su savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 49

pavasarį).\n\nKai ryte po pamaldų „Maskvos kuni-\ngaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais\nišeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo\npajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasi-\nrodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja\ngara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis\n\nkunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą\npriemiestį („posadą“), kad būtų atviras\nplotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu\nsu juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei\nbajorai.
t-005aukstas

Žalgirio mūšyje lietuviai, pridengę lenkų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, pradėjo atsitraukimo manevrą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 66

Po valandos pagaliau į mūšį įsitraukė lenkų kavalerija. Pridengę jų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, lietuviai pradėjo manevrą atsitraukdami. Lietuvius puolę persekioti kryžiuočiai iš- sklaidė savo gretas, pavyti manevringesnių lietuvių jiems nepavyko.
t-006vidutinis

Žalgirio mūšyje neatlaikiusi spaudimo krito didžioji Krokuvos vėliava.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 66

Lenkai patyrė didelį spaudimą tiek\ncentre, tiek dešinėje, neatlaikiusi spau-\ndimo net krito didžioji Krokuvos vėliava.\nKryžiuočiai, pamanę, jog mūšis laimė-\ntas, užtraukė pergalės giesmę „Kristus\nprisikėlė“.
t-007vidutinis

Riterių būrys buvo vadinamas vėliava ir telkėsi apie savo ženklą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 97

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su­ darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė­ liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

Riteris neturėjo teisės palikęs savo vėliavą bėgti iš mūšio.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi­ dėjus prie kitos vėliavos.
t-009vidutinis

Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią Vytautas buvo nusiuntęs dar prieš karą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 105

Jį saugojo kunigaikščio Kaributo\nvėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs.
t-010vidutinis

Tarp pabėgusių lenkų vėliavų buvo ir šv. Jurgio vėliava.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 106

Pabėgo ir kelios lenkų vėliavos, jų tarpe ir labai narsi šv. Jurgio vėliava.
t-011vidutinis

Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 348

Bet tas įspūdis nepasitvirtino. Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
t-012vidutinis

Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai buvo patraukę paskui save kelias priešo vėliavas ir sugrįžo į kovos lauką.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 348

Vytauto vadovaujami\nLietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų,\nsugrįžo į kovos lauką.
t-013vidutinis

Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėjo teisės ją palikęs bėgti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite­ ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi­ dėjus prie kitos vėliavos.
t-014vidutinis

Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 348

Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 348

Sąjungininkų eilės su­ svyravo. Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas. Kry­ žiuočiai jau tikėjo savo pergale ir ėmė giedoti laimėjusių giesmę « Christ ist erstanden ».
t-015vidutinis

Lenkams patiriant didelį spaudimą centre ir dešinėje, Žalgirio mūšyje krito didžioji Krokuvos vėliava.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 66

Lenkai patyrė didelį spaudimą tiek\ncentre, tiek dešinėje, neatlaikiusi spau-\ndimo net krito didžioji Krokuvos vėliava.\nKryžiuočiai, pamanę, jog mūšis laimė-\ntas, užtraukė pergalės giesmę „Kristus\nprisikėlė“.
t-016vidutinis

Zyndramas iš Moškovicų kovojo prie vyriausios vėliavos, o visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 101

Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie\nvyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės\nvadovybė atiteko Vytautui.\nKitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer­\nniku.
t-017vidutinis

1410 m. rudenį Transilvanijos vaivada puolė Lenkiją su 10 vėliavų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 350

Pvz., Zig­\nmanto skatinamas Transilvanijos vaivada 1410 m. rudenį puolė\nLenkiją su 10 vėliavų^38.
t-018vidutinis

Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią Vytautas buvo nusiuntęs Jogailai dar prieš karą.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 105

Karaliui buvo parinkta saugi vieta, iš kur jis galėjo matyti visą kovos lauką, o jo niekas nematė, ir jį apstatė geriausia sargyba. Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs. Nuo karaliaus stovyklos Lenkijos pusėn buvo sustatyta visa ei­ lė greičiausių ir visiškai paruoštų arklių, kuriais Jogaila galė­ tų pabėgti, jei kiltų pavojus iš kryžiuočių pusės.
t-019vidutinis

XIV a. antrosios pusės lietuvių kario rekonstrukcijoje karys vaizduojamas tarnaujantis Lietuvos valdovo asmeninėje vėliavoje.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 54

Pagal istorinę tradiciją Vytautas\n\nXIV a. antrosios pusės lietuvių kario rekonstrukcija. Šis\nkarys tarnauja Lietuvos valdovo asmeninėje vėliavoje.\nJo tunika puošia valdovo heraldinė simbolika -\nGediminaičių stulpai\n\n~\n\n52 VORSKLOS MUSIS 1399 m.
t-020vidutinis

Lietuviai, pridengę lenkų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, pradėjo atsitraukimo manevrą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 66

Pradėti iš anksto numatyto apgaulingo atsitrau- kimo manevro nebuvo galima, kol į mūšį neįsitraukė pagrindinės lenkų pajėgos, nes priešingu atveju būtų pavojingai atideng- tas lietuvių sąjungininkų dešinysis flan- gas. Po valandos pagaliau į mūšį įsitraukė lenkų kavalerija. Pridengę jų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, lietuviai pradėjo manevrą atsitraukdami.
t-021aukstas

Algirdas su visomis savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 49

pavasarį).\n\nKai ryte po pamaldų „Maskvos kuni-\ngaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais\nišeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo\npajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasi-\nrodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja\ngara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis\n\nkunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą\npriemiestį („posadą“), kad būtų atviras\nplotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu\nsu juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei\nbajorai.
t-022vidutinis

Narbuto pasakojime jotvingiai smarkiai puolė Lozoriaus rezerve buvusius poloviečius ir atėmė vado vėliavą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 129

Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo re­ zerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puo­ lė ir atėmė vado vėliavą.