Santrauka
Piešinyje pavaizduoti lietuvių lengvieji raiteliai — husarai su būdingais to meto husarams burės formos skydais (šalia jų parašyta Litauen). Netrukus, lauko etmonui įsakius, į mūšį buvo 97 > > wv v 2 > c o d va M = ee > - o 4 o > tvirtovė Rytuose Puslapis 100 Husarai — xvi a. Vengrijoje ir vėliau Europoje husarais visada vadindavo lengvąją kavaleriją, tradiciškai Europos husarai dėvėjo vengriško stiliaus drabužius, parodant husarų kilmę.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Piešinyje pavaizduoti lietuvių lengvieji raiteliai — husarai su būdingais to meto husarams burės formos skydais (šalia jų parašyta Litauen). | c-001 | |
| t-002 Husarai buvo XVI a. Lietuvoje atsiradusi vengriško tipo lengvoji kavalerija. | c-002 | |
| t-003 Vengrijoje ir vėliau Europoje husarais vadinta lengvoji kavalerija, dėvėjusi vengriško stiliaus drabužius. | c-003 | |
| t-004 Husarai buvo ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai, kurių ataka laikyta efektyvesniu kovos būdu už vakarietišką kavalerijos ataką pistoletais. | c-004 | |
| t-005 Ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai - husarai (ietimis ginkluota sunkioji kavalerija Vakarų Europoje buvo visiškai išnykusi iki xvii a.). | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Piešinyje pavaizduoti lietuvių lengvieji raiteliai — husarai su būdingais to meto husarams burės formos skydais (šalia jų parašyta Litauen).
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Niurnberge išleisto leidinio, skirto nušviesti tais pačiais metais Lietuvos pasiektą pergalę prieš maskvėnus atsiimant Polocko miestą, fragmentas
(piešinys). Piešinyje pavaizduoti lietuvių lengvieji raiteliai —
husarai su būdingais to meto husarams burės formos skydais (šalia jų parašyta Litauen). Pirmame plane, kai-
riau centro, stovi vokiečiai samdiniai (Deutsch knecht). Dešinėje pusėje pavaizduotos lietuvių sąjungininkų lenkų (Polen) ir vengrų (Ungerii) kavalerijos rikiuotės, dar toliau, (dešiniajame viršutiniame kampe) dar vienas lietuvių kavalerijos dalinys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Husarai buvo XVI a. Lietuvoje atsiradusi vengriško tipo lengvoji kavalerija.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Juos prieš- puoliu sustabdė lietuvių dešiniojo sparno pirmojo ešelono kavalerijos vėliavos. Ne- trukus, lauko etmonui įsakius, į mūšį buvo
97
wv v 2
c o d va M
ee
o 4 o
tvirtovė Rytuose
Puslapis 100
Husarai — xvi a. Lietuvoje atsiradusi vengriško tipo lengvoji ka- valerija. xvI a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje husarai pradėjo ginkluotis ietimis, naudoti sunkesnius šarvus ir transfor- mavosi į sunkiąją kavaleriją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vengrijoje ir vėliau Europoje husarais vadinta lengvoji kavalerija, dėvėjusi vengriško stiliaus drabužius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvoje atsiradusi vengriško tipo lengvoji ka- valerija. xvI a. antrojoje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje husarai pradėjo ginkluotis ietimis, naudoti sunkesnius šarvus ir transfor- mavosi į sunkiąją kavaleriją. Vengrijoje ir vėliau Europoje husarais visada vadindavo lengvąją kavaleriją, tradiciškai Europos husarai dėvėjo vengriško stiliaus drabužius, parodant husarų kilmę.
Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Husarai buvo ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai, kurių ataka laikyta efektyvesniu kovos būdu už vakarietišką kavalerijos ataką pistoletais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvoje ir Lenkijoje nebuvo atsisakyta sunkiųjų raitelių, kurių pagrindiniu kovos metodu išliko kontaktinė (šoko) ataka šaltai- siais ginklais. Ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai - husarai (ieti- mis ginkluota sunkioji kavalerija Vakarų Europoje buvo visiškai išnykusi iki xvii a.). Nepaisant to, kad husarai buvo brangesnė kavalerija nei to meto pistoletais atakuojanti vakarietiška, husarų ataka buvo efektyvesnis kovos būdas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai - husarai (ietimis ginkluota sunkioji kavalerija Vakarų Europoje buvo visiškai išnykusi iki xvii a.).
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ilgomis ietimis ginkluoti raitininkai - husarai (ieti- mis ginkluota sunkioji kavalerija Vakarų Europoje buvo visiškai išnykusi iki xvii a.). Nepaisant to, kad husarai buvo brangesnė kavalerija nei to meto pistoletais atakuojanti vakarietiška, husarų ataka buvo efektyvesnis kovos būdas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- sunkioji kavalerija
- Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė
- B. Zenavičius
- Bajorų pašauktinės kariuomenės mobilizacija
- Bogdanas Knorringas
- Būgnas-timpanas (būgnas-katilas)
- H. Brantas
- Husarų vėliavų „draugų“ ir palydos sistema
- J. P. Sapiega
- Kazokai
- Kuršiečiai
- Lietuvos totoriai
- Salaspilio (Kircholmo) mūšis (1605 m.)
- Stanislovas Liubomirskis
- T. Dambrava
- T. Lackis
- V. Grigaliūnas-Glovackis
- V. Kapsukas-Mickevičius
- V. Skorupskis
- Vaina
- Vladislovas
- arkebuzieriai
- karakolė
- petihorai
- raitarai
- Švedų gvardijos kavalerija
- H. Goštautas
- LDK 1-oji Tautinė brigada
- LDK 1-osios Tautinės brigados sukilimo pradžia Šiauliuose (1794 m. balandžio 16 d.)