Santrauka

Petras Goštautas siejamas su pranciškonų globa Vilniuje, katalikybės rėmimu ir keliomis prieštaringomis pranciškoniškomis tradicijomis. Pasakojimas apima jo kaip valdovo vietininko ar Vilniaus vaivados vaidmenį, pranciškonų atkvietimą, žudynių kontekstą ir autoriaus atsargumą dėl vėlesnių tradicijų.

Variantai

  • Goštautas
  • Gastold
  • Gastoįvd

Laikotarpis ir datos

  • laikotarpis: XIV a. pranciškonų veiklos Vilniuje ir Algirdo laikų tradicijų kontekstas
  • datos:
    • 1333 m.
    • 1341 m.
    • apie 1345 m.
  • periodas: viduramziai
  • periodo_grupes:
    • LDK
  • amziai:
    • XIV
  • date_start: “1333”
  • date_end: “1345”

Vaidmenys

  • didikas
  • vaivada
  • valdovo vietininkas

Teiginiai

Teiginys
t-001 Petras Goštautas, valdovo vietininkas Lietuvoje, globojo pranciškonus Vilniuje ir saugojo juos nuo negandų.
t-002 Petras Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą.
t-003 Apie 1345 m. prieš pranciškonų žudynes Petras Goštautas dėl šalies reikalų išvyko iš Vilniaus į Tikociną.
t-004 Pagal Waddyngo pasakojimą Petras Goštautas 1333 m. atkvietė į Vilnių keturiolika pranciškonų ir apgyvendino juos prie Šv. Kryžiaus bažnyčios.
t-005 Grzybowski teigė, kad Petras Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, Vilniuje įkūrė vienuolyną ir 1341 m. buvo nukankintas.
t-006 Po pranciškonų žudynių Goštautas palaidojo nukankintuosius, vėl atkvietė vienuolius iš Lenkijos ir pastatydino Mergelės Marijos bažnyčią bei vienuolyną Smėlynėje.
t-007 Petras Goštautas tradicijoje vadintas kunigaikščio Algirdo laikų didiku ir Vilniaus vaivada.
t-008 Petras Goštautas pagonišką dievaičių buveinę pavertė bažnyčia ir pašventė ją Šv. Petro vardui.
t-009 Petras Goštautas, valdovo vietininkas Lietuvoje, globojo pranciškonus ir saugojo juos nuo pavojų Vilniuje.
t-010 Apie 1345 m. Petras Goštautas dėl šalies reikalų išvyko iš Vilniaus į Tikociną Palenkėje.
t-011 Pasak Grzybowskio, Petras Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, apsigyveno Vilniuje ir vertė miestiečius į krikščionybę.
t-012 Waddyngas ir Antoni Melissanius de Macro pasakoja, kad 1333 m. Petras Goštautas į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų vienuolių.
t-013 Petras Goštautas palaidojo nukankintus vienuolius, pakvietė naujų pranciškonų iš Lenkijos ir Smėlynėje pastatydino bažnyčią bei vienuolyną.
t-014 Pergalingoje kovoje Surminas neteko savo brolio Goštauto ir kitų narsių karių.
t-015 Petras Goštautas įsakė surasti nužudytų vienuolių kūnus ir palaidoti juos aikštėje, kur jie skelbė Kristaus žodį.
t-016 Algirdui paskelbus Podolę savo valda, Petras Goštautas buvo paskirtas jos seniūnu.
t-017 Veliuonos įgulos vadas Goštautas pasidavė priešams, bet žuvo nuo nugalėtojų rankų jiems susiginčijus dėl belaisvio.
t-018 Kai krikštijosi, pereidamas į lenkų tikėjimą, davė jam Petro vardą 3 .
t-019 Tasai Petras Goš tautas pirmas priėmė Romos tikėjimą ir parnešė jį j Lietuvą l0 .

Ryšiai