Santrauka
Petras Goštautas siejamas su pranciškonų globa Vilniuje, katalikybės rėmimu ir keliomis prieštaringomis pranciškoniškomis tradicijomis. Pasakojimas apima jo kaip valdovo vietininko ar Vilniaus vaivados vaidmenį, pranciškonų atkvietimą, žudynių kontekstą ir autoriaus atsargumą dėl vėlesnių tradicijų.
Variantai
- Goštautas
- Gastold
- Gastoįvd
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIV a. pranciškonų veiklos Vilniuje ir Algirdo laikų tradicijų kontekstas
- datos:
- 1333 m.
- 1341 m.
- apie 1345 m.
- periodas: viduramziai
- periodo_grupes:
- LDK
- amziai:
- XIV
- date_start: “1333”
- date_end: “1345”
Vaidmenys
- didikas
- vaivada
- valdovo vietininkas
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Petras Goštautas, valdovo vietininkas Lietuvoje, globojo pranciškonus Vilniuje ir saugojo juos nuo negandų. | c-001 | |
| t-002 Petras Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą. | c-001 | |
| t-003 Petras Goštautas prieš apie 1345 m. pranciškonų žudynes dėl šalies reikalų išvyko iš Vilniaus į Tikociną. | c-002 | |
| t-004 Pagal Waddyngo pasakojimą Petras Goštautas 1333 m. atkvietė į Vilnių keturiolika pranciškonų ir apgyvendino juos prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. | c-003 | |
| t-006 Grzybowski teigė, kad Petras Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, Vilniuje įkūrė vienuolyną ir 1341 m. buvo nukankintas. | c-005 | |
| t-007 Po pranciškonų žudynių Goštautas palaidojo nukankintuosius, vėl atkvietė vienuolius iš Lenkijos ir pastatydino Mergelės Marijos bažnyčią bei vienuolyną Smėlynėje. | c-006 | |
| t-009 Petras Goštautas tradicijoje vadintas kunigaikščio Algirdo laikų didiku ir Vilniaus vaivada. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Goštautas aprašomas kaip valdovo vietininkas Lietuvoje ir pranciškonų globėjas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ne kartą jau minoritai, apaš talavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atver timu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Ta čiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) glo ba ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo. Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Petras Goštautas prieš apie 1345 m. pranciškonų žudynes dėl šalies reikalų išvyko iš Vilniaus į Tikociną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sykiu su pranciškonais daug prisidėjo tą tikėjimą įtvirtinant Vilniuje. Tačiau kai Algirdas, užsiėmęs karais su Rusia, lai mėjęs sostą, netrukus išvyko iš sostinės, o Goštautą šalies rei kalai prispyrė keliauti į Palenkę, į Tikociną, Vilniaus prastuo menė, gal Perkūno garbintojų ir šventos ugnies saugotojų, o gal Rytų Bažnyčios išpažinėjų pakiršinta, apie 1345 metus, smurtu užėmusi pranciškonų vienuolyną, septynis vienuo lius turgaus aikštėje žiauriai nužudė, o kiti septyni, kuriuos bėgančius sučiupo ant Plikojo kalno, kur ligi šiol jų kančioms atminti stovi kryžiai, Vilnios upės bangose žūtį rado19. Šios
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagal Waddyngo pasakojimą Petras Goštautas 1333 m. atkvietė į Vilnių keturiolika pranciškonų ir apgyvendino juos prie Šv. Kryžiaus bažnyčios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Waddyngas, Mažesniųjų brolių ordino istorijos autorius, ir jo komen tatorius Antoni Melissanius de Macro pasakoja, kad dar 1333 metais (prieš Gedimino mirtį) Pet ras Goštautas, būdamas Podolės vai vada, iš Rusios ir Podolės atkvietęs į Vilnių keturiolika Šv. Pranciškaus regulos vienuolių vietoje anksčiau, 1325 metais, atvykusių su popie žiaus pasiuntinybe ir jau mirusių ar įvairiais laikais pagonių nukankin tų, ir apgyvendino juos prie Šv. Kry žiaus bažnyčios, sodyboje, vėliau ta pusioje Vyskupo rūmais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Grzybowski teigė, kad Petras Goštautas Krokuvoje tapo pranciškonu, Vilniuje įkūrė vienuolyną ir 1341 m. buvo nukankintas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Visos detalės apie Lietu vos pranciškonus yra šio didžiulio ordino analų rinkinio septintame to me. Grzybowski s, pranciško nas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.) sako, kad Goštautas pranciš konu tapęs Krokuvoje, o paskui ap sigyvenęs Vilniuje, savo įkurtame vienuolyne, Vilniaus miestiečius vertęs į Kristaus tikėjimą. Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvy kus totoriams, pažadėjusiems pagal bą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pran ciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuo lius ir su jais sykiu Goštautą nukan kino.
| teiginio_tipas | vertinimas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po žudynių Goštautas palaidojo pranciškonus, vėl atkvietė vienuolius ir pastatydino bažnyčią bei vienuolyną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Algirdas viešai nubaudė to žiauraus poelgio vadei vas ir liepė paskelbti visame krašte valią nevaržomiems gyventi visiems krikščionių vienuoliams ir laisvę išpažinti savo tikėjimą. Šis netikėtas ir liūdnas įvykis nė kiek neatšal dė Goštauto uolumo. Nukankintuosius palaidojęs, tos pa čios regulos vienuolių vėlei atkvietė iš Lenkijos, ir gal dėl to, kad jų buveinė buvo liaudies sugriauta ir su ja siejosi liūdni atminimai, gal dėl saugumo, mūrinę bažnyčią ir vie nuolyną pastatydino naujoje vietoje, savo naujų medinių rū mų teritorijoje, netoli nuo Vingrių šaltinių, Smėlynėje, ir pa vadino Mergelės Marijos vardu20. lyno archyvas, išskyrus nuplėštus nuo įvairių senų pergamentų ant spaudus, per 1812 metų karą yra be veik visai praradęs vertingiausius dokumentus, kurie galėtų ano meto įvykius iš tamsos į ryškią šviesą iš kelti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Petras Goštautas tradicijoje vadintas kunigaikščio Algirdo laikų didiku ir Vilniaus vaivada.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia pirmiausia Petras Goš tautas, kunigaikščio Algirdo laikų didikas ir Vilniaus vaivada, per Bu- čiacką, paimtą iš Podolės žmoną, garsios anuomet didikų giminės, pa sikrikštijęs, kai ir Algirdas, per Tve rės kunigaikštytę Mariją, šventąjį krikštą priėmė, tą pagoniškąją die vaičių buveinę bažnyčia, tikrajam Dievui pavertė ir savo Globėjo, Šv. Petro, vardui pašventė. Čia pirmiau sia mūsų lietuvių tauta Dievui nu silenkė, kai anuomet Šv. Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais seno sios bažnyčios duris, kurią pats Goš tautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio
| teiginio_tipas | vertinimas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |