Surminas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai jie plaukė pro jau\nminėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis,\nkaip galima būtų apgauti brolius; vieniems pasiūlius vienokį vylių, kitiems — kitokį,\ngalop visi sutarė, kad vienas iš jų, mokąs lenkų kalbą, apsivilktų moteriškais drabužiais,\natsistotų Nemuno pakrantėje ir, kai šie plauksią pro šalį, pasiprašytų priimamas į laivą ir\nšitaip išvaduojamas iš netikėlių nelaisvės.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Kolainių pilies užpuolimą\n\n 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas,\nmagistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais\npėstininkų. Pilyje buvo [jos] vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai\npriešinosi broliams. Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad\nnuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad\nateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį.\n\n\n\n\n 239 (232).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie šio laivo sudeginimą 1313 metais\n\n Pasklidus apie šį laivą garsui, smarkiai susirūpino lietuvių karalius, o su juo ir visa\nLietuva; ilgai taręsi ir visaip svarstę, kaip jį sunaikinti, galop pasiuntė kilmingą bei\nkaringą vyrą Surminą su šimtu laivų, kuriuose buvo šeši šimtai ar daugiau vyrų, ir šimtą\nraitelių; kai jie užpuolė laivą, jame buvę 4 šauliai, palikti jo saugoti, pradėjo drąsiai\ngintis. Galop, nukirtus virvę, kuria buvo pririštas, laivas nuplaukė Nemunu žemyn; jį,\npasroviui plaukiantį, lietuviai taip smarkiai užpuolė, kad, nors ir daug jų buvo sužeista,\no Skaldonis, minėtojo Surmino brolis, užmuštas, paėmė laivą ir, nužudę 4 lankininkus,\njį pavertė pelenais568.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Smarkiausia ir sunkiausia kova vyko prie to di­\ndžiojo laivo, kurio įgulą sudarė geriausi šauliai, tačiau\n191\n\n## Puslapis 190\n\njis, nukirtus inkarų virves, buvo srovės užneštas ant\nseklumos, kur vos nesudužo, čia jį galop lietuviai už­\nėmė ir sudegino. Surminas grįžo pas valdovą nugalė­\ntoju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas\nširdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis ne­\nteko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais\nkariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prū­\nsijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Me­\ndininkų valsčių.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Smarkiausia ir sunkiausia kova vyko prie to di­\ndžiojo laivo, kurio įgulą sudarė geriausi šauliai, tačiau\n191\n\n## Puslapis 190\n\njis, nukirtus inkarų virves, buvo srovės užneštas ant\nseklumos, kur vos nesudužo, čia jį galop lietuviai už­\nėmė ir sudegino. Surminas grįžo pas valdovą nugalė­\ntoju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas\nširdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis ne­\nteko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais\nkariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prū­\nsijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Me­\ndininkų valsčių.