Kolainių pilininkas Surminas sušaukė pilėnus tartis, kaip apgauti pro pilį laivais plaukusius Ordino brolius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 179
Kai jie plaukė pro jau minėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis, kaip galima būtų apgauti brolius; vieniems pasiūlius vienokį vylių, kitiems — kitokį, galop visi sutarė, kad vienas iš jų, mokąs lenkų kalbą, apsivilktų moteriškais drabužiais, atsistotų Nemuno pakrantėje ir, kai šie plauksią pro šalį, pasiprašytų priimamas į laivą ir šitaip išvaduojamas iš netikėlių nelaisvės.
1313 m. lietuvių karalius pasiuntė kilmingą ir karingą Surminą su šimtu laivų sunaikinti Ordino laivo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 208
Apie šio laivo sudeginimą 1313 metais Pasklidus apie šį laivą garsui, smarkiai susirūpino lietuvių karalius, o su juo ir visa Lietuva; ilgai taręsi ir visaip svarstę, kaip jį sunaikinti, galop pasiuntė kilmingą bei karingą vyrą Surminą su šimtu laivų, kuriuose buvo šeši šimtai ar daugiau vyrų, ir šimtą raitelių; kai jie užpuolė laivą, jame buvę 4 šauliai, palikti jo saugoti, pradėjo drąsiai gintis. Galop, nukirtus virvę, kuria buvo pririštas, laivas nuplaukė Nemunu žemyn; jį, pasroviui plaukiantį, lietuviai taip smarkiai užpuolė, kad, nors ir daug jų buvo sužeista, o Skaldonis, minėtojo Surmino brolis, užmuštas, paėmė laivą ir, nužudę 4 lankininkus, jį pavertė pelenais568.
Surminas po pergalingos kovos grįžo pas valdovą nugalėtoju, bet joje neteko brolio Goštauto ir kitų karių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 190
Smarkiausia ir sunkiausia kova vyko prie to didžiojo laivo, kurio įgulą sudarė geriausi šauliai, tačiau 191 ## Puslapis 190 jis, nukirtus inkarų virves, buvo srovės užneštas ant seklumos, kur vos nesudužo, čia jį galop lietuviai užėmė ir sudegino. Surminas grįžo pas valdovą nugalėtoju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas širdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis neteko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais kariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prūsijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių.
Surminas grįžo pas valdovą nugalėtoju, bet šioje kovoje neteko savo brolio Goštauto ir kitų narsių karių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 190
Smarkiausia ir sunkiausia kova vyko prie to didžiojo laivo, kurio įgulą sudarė geriausi šauliai, tačiau 191 ## Puslapis 190 jis, nukirtus inkarų virves, buvo srovės užneštas ant seklumos, kur vos nesudužo, čia jį galop lietuviai užėmė ir sudegino. Surminas grįžo pas valdovą nugalėtoju, visiems nešdamas džiaugsmą, o pats slėpdamas širdyje liūdesį, nes šioje pergalingoje kovoje jis neteko savo brolio Goštauto drauge su kitais narsiais kariais. Šitai dėjosi vasarą, o jau žiemą Henrikas, Prūsijos maršalas, pakartotiniais antpuoliais nuniokojo Medininkų valsčių.
Surminas paliko pilį ir prisiekė ateityje nelaukti, kol Ordino broliai užpuls kurią nors pilį.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
1290 m. Kolainių pilies vadas Surminas su 120 karingų vyrų priešinosi Meinhardo vadovaujamam pilies puolimui.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.