Vilniaus vaivada Goštautas prisidėjo prie Žygimanto sąjungininkų, slapta žygiavusių prieš Švitrigailą prie Ašmenos. Jogaila išlaisvino Voluinėje į nelaisvę paimtą lietuvių didiką Goštautą ir pasiuntė jį Švitrigailai į Vilnių. Algirdo valdymo metu didikas Goštautas Vilniuje apgyvendino 12 pranciškonų ir įkūrė jiems vienuolyną.
Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną. Jame rašo, kad, gavęs laišką nuo ka raliaus, pastarasis išlaisvinęs Ram- poldą ir Gastoldą ir jam atidavęs, ti kisi netrukus galėsiąs tą patį didžiajam magistrui pranešti apie landmaršalką bei kitus belaisvius, kadangi jo pasiuntinys juos matęs laisvus ir pietus su karaliumi val gančius pirmąją dieną. Žr. Kotze bue Switrig., p. 6 9 . 14 Dabartinė Ašmena, Vilniaus guber nijos apskrities miestas, nutolęs nuo Vilniaus per 7 mylias, anais laikais tebuvo kaimas, kitados išaugęs ša lia kunigaikščio dvaro, dabar Staros- cino.-O pats miestas buvęs ten, kur dabar stovi pranciškonų vienuoly nas bei mažas kaimelis, priklausan tis vienuolynui, čia pat, už dabarti nio miesto, vadinamas Senąja Ašmena. Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti nis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas.
Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygiman tu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13. Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.
Mindaugo krikštas ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, kaip Gedimino, Algirdo ir Kęstučio mėginimai įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, rodė, kad Lietuva linksta i Vakarus, į Ro mos Bažnyčios prieglobstį. Nuo Gedimino laikų pranciško nai ir domininkonai turėjo dvi bažnyčias Vilniuje ir vieną Nau garduke, o Algirdui viešpataujant, vienas didikas Goštautas apgyvendino Vilniuje dar 12 pranciškonų ir įkūrė jiems vie nuolyną. Tuo pačiu laiku pranciškonai įsikūrė ir Lydoje.
Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygiman tu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13. Švitrigaila buvojo savo dvare prie Ašmenos miesto14, tu rėdamas prie savęs tiktai nedidelę sargybą, o tuo metu Žy gimantas, susijungęs su Alšėnų kunigaikščiu Simonu, Nau garduko vaivada Petrašu Montgirdaičiu, Vilniaus vaivada Goštautu ir daugeliu kitų bajorų, galingos kariuomenės 13 Tą patvirtina Slaptajame Karaliau čiaus archyve esantis Švitrigailos laiškas, rašytas iš Vilniaus didžiajam magistrui 1432 metų sausio 5 dieną.
Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies tu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many mu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O. Franciszkanów. 189 ## Puslapis 206 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS savo Kronikoje nebūtų tos aplinkybės nutylėjęs, jeigu ji tik būtų tikra, taigi tą, tikriausiai Gžibovskio prasimanytą, Goštauto tariamą vienuolystę ir vyskupystę, atmeta.
Vis dėlto buvo pamato būgštauti, kad jie gali\nnepaisyti teisėto susitarimo iš palankumo žmonėms, su\nkuriais susiję kalba ir kilme. Vytautas pats ėmėsi šio\nuždavinio: pasikvietęs į palydovus didikus Goštautą,\nRumbaudą bei Radvilą, jis išvyko pas imperatorių.\nPrieš tai susitarė slaptai su karaliumi (apie tai žinojo\ntiktai karalystės pakancleris Trombą), kad, Vytautui\n376\n\n## Puslapis 375\n\nišsiaiškinus, jog imperatorius bei jo brolis neabejingi\njų reikalui, kuo greičiausiai, niekam nieko nesakyda\nmas, ten išvyks ir Jogaila patvirtinti naujo susitarimo.