Persigrupavusi Lietuvos kariuomenė tik lapkričio viduryje sustabdė lenkų dalinius mūšiuose prie Širvintų ir Giedraičių. Lietuvių artilerija prieš lenkų dalinius 1920 m. kovose prie Giedraičių.
Lietuvių artilerija prieš lenkų dalinius \n1920 m. kovose prie Giedraičių\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n145\nSąjungininkų architektai, konstravę pokario tvarką, įsivaizdavo Lie-\ntuvą buferine valstybe, kuri drauge su Latvija, Estija, Suomija, Lenkijos \nvadovaujama, sudarytų patikimą saugumo kordoną nuo bolševizmo.
Spalio 26-27 d. lenkai apėjo kai-\n\nrįjį lietuvių sparną ir užėmė Giedraičius,\nŽelvą, Dubingius, Vidiškį. Susidarė pavo-\njinga padėtis, lenkams pasiekus savo puo-\nlimo tikslą, Lietuvai būtų iškilęs pavojus\nprarasti nepriklausomybę.
LIETUVOS\nRESPUBLIKA\n\nKautynių priešistorė\n\n1920 m. spalio 9 d. želigovskininkai užė-\nmė Vilnių ir ėmė veržtis toliau į Lietuvos\nteritoriją. Viena svarbiausių lenkų puo-\nlimo krypčių buvo Ukmergės link pro\nGiedraičius su galutiniu tikslu pulti Kauną\niš šiaurės rytų.
Šis ženklas atspindėjo siekį\natkurti didžiąją Lenkiją\ninkorporuojant į ją visą\nLietuvos teritoriją\n\njau E. Adamkavičiaus vado-\nvaujama 1-oji divizija spalio\n29-31 d. sėkmingai kontraat-\nakavo ir išvadavo Giedraičius.
Giedrius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, dešiniajame Neries krante prie Klemento ežero įkūrė rezidencinę pilį ir pavadino ją Giedraičiais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Giedrius gavo plačią valdą dešiniajame Neries krante, \nkurioje už šešių mylių nuo Vilnios ¡tekėjimo į Nerį įkūrė \nrezidencinę pilį prie Klemento ežero, kurią pavadino pa\ngal savo vardą Giedraičiais.