Pagraudė

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Dusburgietis teigia, kad pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung…, 2, p. 205). Dusburgietis teigia, kad trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis.		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2, p. 205).		c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas.		c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau. Be to, jis patraukė į valsčių, vardu Vaikiai545, kur — irgi iš pasalų — nukovė daug kilmingųjų.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung…, 2, p. 205).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

544 D.— contra territorium […] Pograudam, Jer.— Pograudin; valsčius Žemaičių pietvakariuose, atrodo, ties Jūros upe, jame — Gedimino pilis (žr. III, 289, 332; SRP, 2, p. 665—666; SZM, p. 230—231; Łowmiański H., Studja…, 2, p. 100—101; plg. Jurginis J., Baudžiavos…, p. 170). Pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung…, 2, p. 205). Grandė — baltiškas žodis, turėjęs tam tikro miško reikšmę. Tad pats Pagraudės vardas reikštų vietą, teritoriją prie graudės ‘miško, girios’, t. y. Pa-miškę. Pa-girį.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas. Tačiau brolių vėliava su savo sąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį557 ant kalno, kur minėtasis grafas iš Hoinbergo bei daugybė kitų kilmingųjų buvo įšventinti į riterius.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais

Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai