Santrauka
Dusburgietis teigia, kad kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Dusburgietis teigia, kad pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung…, 2, p. 205). Dusburgietis teigia, kad trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė, kaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė, ir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1317 m. vasarą apie birželio 24 d. maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo kariuomenę į keturias dalis. |
| t-002 Pagraudės ieškota ir labiau į rytus, nors ji siejama su valsčiumi Žemaičių pietvakariuose ties Jūros upe. |
| t-003 Per žygį į Žemaitijos Pagraudės valsčių užpuolikas pasalomis nukovė beveik visus jį besivijusius raitelius, išskyrus šešis. |
| t-004 Brolis Eberhardas su kariuomene staiga įsiveržė į Lietuvos Pagraudės valsčių ir degindamas bei plėšdamas nusiaubė didžiąją jo dalį. |
| t-005 Karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad jie ilgus metus nebepajėgė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau. |
| t-006 Sunaikinus Christmemelio įgulą, kryžiuočiai nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius. |
Ryšiai
- Puolė Pagraudę: Eberhardas (Varmės vyskupas)
- Buvo žygio kryptis: Eberhardas (Varmės vyskupas)
- Pagraudė priklausė Lietuva, Žemaitija