Pagraudė

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

544 D.— contra territorium [...] Pograudam, Jer.— Pograudin; valsčius Žemaičių pietvakariuose, atrodo, ties Jūros upe, jame — Gedimino pilis (žr. III, 289, 332; SRP, 2, p. 665—666; SZM, p. 230—231; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 100—101; plg. Jurginis J., Baudžiavos..., p. 170). Pagraudės ieškota ir labiau į rytus (Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2, p. 205). Grandė — baltiškas žodis, turėjęs tam tikro miško reikšmę. Tad pats Pagraudės vardas reikštų vietą, teritoriją prie graudės ‘miško, girios’, t. y. Pa-miškę. Pa-girį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Trečią dieną po to tas pat brolis Eberhardas su savo kariuomene staiga įsiveržė,\nkaip, beje, magistro ir buvo iš anksto nurodyta, į Lietuvos valsčių, vardu Pagraudė,\nir nusiaubė didžiąją jo dalį, degindamas ir plėšdamas. Tačiau brolių vėliava su savo\nsąjungininkais nuo ryto iki pietų stovėjo prieš Gedimino pilį557 ant kalno, kur minėtasis\ngrafas iš Hoinbergo bei daugybė kitų kilmingųjų buvo įšventinti į riterius.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais\n\n Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su\nbroliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę\nį keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti\nkai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra\nkariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150\nvyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu\napie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ten žuvo nukautas brolis Konradas, vadinamas Tušenfeldu. Kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai Chris- 1316 m e ta i tmemelio įgula buvo įviliota į pasalas ir sunaikinta, jie nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius. Sis pralaimėjimas atnešė nelaimę ne tik kraštui, bet ir Sudargo šeimynai, nes netikėtai pasirodęs priešas paėmė į nelaisvę žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius. Pagrindinį karo smūgį magistras nukreipė prieš Ge­ dimino pilį; mat jis manė, jog, staiga pritraukęs jėgų, galėsiąs lengvai palaužti negausių gynėjų atkaklų prie­ šinimąsi.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitą kartą jis patraukė prieš Žemaitijos valsčių, vardu Pagraudė544, kur, surengęs pasalas, o keletą vyrų pasiuntęs plėšti apylinkės, nukovė visus jį besivejančius raitelius, išskyrus šešis. Šis karas taip palaužė Pagraudės žmones, kad ilgus metus jie nestengė suburti tiek raitelių, kiek galėjo anksčiau. Be to, jis patraukė į valsčių, vardu Vaikiai545, kur — irgi iš pasalų — nukovė daug kilmingųjų.