Dusburgietis teigia, kad tais pačiais metais ir tuo pat laiku Eberhardas, Varmės vyskupas, brolio Fridricho iš Libencelės, savo fogto, pastangomis pastatydino pagonis lietuvius, nors turime duomenų, jog patys kryžiuočiai siaubė krikščionių žemes, netgi vyskupų valdas (žr.
Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga\nnytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet\ngi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, \ngal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos.\nVos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku\npas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys\nkupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo \nmiręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat \nsurengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry\ngos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma\ngistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir \nvisiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly\nvavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį \nesant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau\nliui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai\nmyniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk\ntybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
19 ir 20). Tačiau apgaulė greitai išaiškėjo, jau Varmės \nvyskupas Eberhardas 1325 metais rašo: Quidam - factis \ncaritatem negantes, que ambiciosa non est, nugis victum queren- \ntes in populo apud fideles predicare et asserere mendaciter sunt \ninventi, quod (Lethowini) Gristi fidelium sanquinis effusores ve\nlint converti ad fidem Gristi, sed per fratres de domo Theutonica \nnullatenus admittantur, quod in hits scriptis - coram - et dei fide\nlibus mendacium manifestum, quod et Udem infideles verbis ne-\n92\n\n## Puslapis 109\n\nI KNYGA\ngant manifestissime atque factis.