Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ra- gino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Tam įdomios progos davė kilę nesutikimai pačioje Aukso ordoje. Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Kad ir atgavęs valdžią, Tochtamišas nesijautė saugus.
Pagrindinė Vytauto kariuomenė iš\nVilniaus išvyko apie gegužės 18 d. Vytautas\nvisą birželį telkė karius (savo lietuvius,\njam pavaldžių rusų kunigaikščių karius ir\nkitus) stovykloje prie Kijevo. Čia buvo ir\nTochtamišo totoriai (keli tūkstančiai), 400\npavienių lenkų riterių, tokių kaip Spytekas\niš Melštyno, Krokuvos vaivada ir Podolės\nvaldytojas bei kiti.
Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus\npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo\npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu\npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas\njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.