Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
5 teiginiai5 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Patikrinti teiginiai
1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tad 1396 m. Tochtamišas su savo šalininkais ir gausia šeima prisiglaudė Lietuvoje. Jis tikėjosi su Vytauto pagalba atgauti prarastą valdžią.
Timūr-Kutlukas reikalavo, kad Vytautas išduotų pabėgusį jo priešą Tochtamišą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Greičiausiai Vytauto iniciatyva per Maskvos didįjį kunigaikštį Vasilijų Konstantinopolio patriarchas ra- gino Kijevo metropolitą Kiprijoną kviesti tikinčiuosius į karą prieš totorius. Besirengdamas žygiui į Sarajų, Aukso ordos chanas Timūr-Kutlukas atsiuntė savo pasiuntinius pas lietuvių didįjį kunigaikštį Vytautą, kad išduotų jam pabėgusį „carą“ Tochtamišą, jo priešą. O Vytautas atsakęs: „caro Tochtamišo neišduosiu, o su caru Timūr-Kutluku noriu matytis pats“.
Tochtamišas iš pradžių buvo Timuro globojamas, o 1391 m. buvo jo sumuštas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tam įdomios progos davė kilę nesutikimai pačioje Aukso ordoje. Naujasis chanas Tochtamišas, kuris iš pradžių buvo didžiojo chano Timuro globojamas, vėliau (1391) buvo jo sumuštas. Kad ir atgavęs valdžią, Tochtamišas nesijautė saugus.
Prie Kijevo telkiamoje Vytauto kariuomenėje buvo keli tūkstančiai Tochtamišo totorių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pagrindinė Vytauto kariuomenė iš\nVilniaus išvyko apie gegužės 18 d. Vytautas\nvisą birželį telkė karius (savo lietuvius,\njam pavaldžių rusų kunigaikščių karius ir\nkitus) stovykloje prie Kijevo. Čia buvo ir\nTochtamišo totoriai (keli tūkstančiai), 400\npavienių lenkų riterių, tokių kaip Spytekas\niš Melštyno, Krokuvos vaivada ir Podolės\nvaldytojas bei kiti.
1419 m. Vytautas Vilniaus pilyje didžiosios ordos chanu paskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus\npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo\npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu\npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas\njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |