1409 m. Vytautas artimose totorių žemėse įkurdino jam paklusnų chaną Saladiną, vyriausią Tochtamyšo sūnų. Saladinas citatoje vadinamas Tochtamišo sūnumi ir ištikimu Lietuvos sąjungininku, po kurio mirties įpėdinis Kerimberdėjus nepakluso Vytautui. Saladinas, Tochtamyšo sūnus, buvo sultonas ir ištikimas Lietuvos sąjungininkas.
Nepavykęs Vorsklos mūšis kuriam laikui buvo sustabdęs šį Vytauto įsigalėjimą Rusų pietuose. Bet jau 1409 m. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų jam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui mirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai siuntė Vytautui pagalbos^1 ).
Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus\npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo\npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu\npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas\njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
Tokios iškilmės Vy\ntauto laikais pirmą kartą (1419 m.) buvo surengtos Vilniaus\npilyje, kai po Tochtamišo sūnaus sultono Saladino, ištikimo Lie\ntuvos sąjungininkomirties, jo įpėdinis Kerimberdėjus nenorėjo\npaklusti Lietuvos valdovui, ir Vytautas didžiosios ordos chanu\npaskelbė Tochtamišo giminaitį Betsabutą74, viešai uždedamas\njam kunigaikščio kepurę, apsiausdamas brangiu purpuriniu,\n73 nė Ona mirė Trakuose, o palaidota\nOna buvo Smolensko kunigaikščio buvo Vilniuje.
Mat, daug buvo \nOrdos didžiųjų chanų, tarnaujančių jo rūmuose. Ir \njis paskyrė jiems chaną, vardu Saladiną7 . O tas chanas, \nkur valdė Ordą, išgirdo, jog šlovingasis valdovas pa\nskyrė chanu savo tarną, neišdrįso priešintis šlovinga\njam valdovui, paliko chanystę ir pabėgo.
O tas chanas, kur valdė Ordą, išgirdo, jog šlovingasis valdovas pa skyrė chanu savo tarną, neišdrįso priešintis šlovinga jam valdovui, paliko chanystę ir pabėgo. O pats Saladinas, atvykęs į Ordą, sėdo į chanų sostą, kaip bu vo didžiojo valdovo, vadinamo Vytautu, liepta. Ir tar navo šlovingajam valdovui, persiėmęs didžia baime.