Vytautas pažadėjo grąžinti jam sostą, o Tochtamyšas už tai pažadėjo atsisakyti nuo Rusijos ir Vytautui dar suteikti pagalbos. Pas Vytautą buvo atbėgęs baisaus Tamerlano išvytas iš savo valstybės totorių chanas Tochtamyšas.
Bet jau 1409\nm. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų\njam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui\nmirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai\nsiuntė Vytautui pagalbos^1 ).
Bet jau 1409\nm. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų\njam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui\nmirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai\nsiuntė Vytautui pagalbos^1 ).
Kerim Berdis,\ngalingesnis nei kiti broliai, jėga paėmė tai, ko negalėjo\npasiekti geruoju. Jo brolis Tochtamyšas, nesitikėdamas\nsavo jėgomis nieko laimėti ir nepajėgdamas susitaikyti\nsu likimu ar pašalinti varžovą, pabėgo pas Vytautą kar\ntu su svarbiausiais savo šalininkais. Vytautas, ne vieną\nkartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir\nsulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei\nbūsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos\nvadą, jį užstodamas.
Vytautas, ne vieną\nkartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir\nsulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei\nbūsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos\nvadą, jį užstodamas. Štai todėl maloniai ir noriai priėmė\nTochtamyšą, pažadėjo paramą, Vilniuje surengė didžiu\nles iškilmes, uždėjo jam perlais bei brangakmeniais nu\nsagstytą kepurę, paskelbė Užvolgio skitų chanu (pap\nrastai vadinamu caru) ir pakėlė į valdovus. Tochtamy\nšas sugrįžo į tėvynę, svajodamas apie valdžią, tačiau be\nsavo krašto kariuomenės, o lydimas Vytauto pulkų.
Nie\nko gero nesusilaukė Tochtamyšas, mat tas, kuris,\n398\n\n## Puslapis 397\n\nkopdamas į statų kalną, pasiekia saugią viršukalnę,\nlengviau nustumia besiveržiantį aukštyn, nei leidžiasi\nnustumiamas. Kerim Berdis, sutelkęs stiprią kariuome\nnę, sutiko atvykstantį ir, stojęs į mūšį, išsklaidė jo\ndalinius, o patį brolį nužudė. 2uvus Tochtamyšui, tre\nčias brolis Jerim Berdis, neišgąsdintas brolio likimo ir\nkraujo praliejimo, taip pat pabėgo pas Vytautą.
Timūrui Kutlukui ir Edigėjui nugalėjus Tochtamyšą, Tochtamyšas su žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila jį išsiuntė į Lietuvą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
tačiau Edigėjus, jo dėdė, atkalbėjo jį nuo to neatsar gaus sumanymo, patardam as verčiau užimti Krymą. Dėl to Timūras Kutlukas buvo paskelbtas Krymo chanu. Betgi, kai Sarajus buvo užimtas Tochtamyšo, anas buvo įgaliotas išstum ti jį iš tų savo senelio užkariautų valdų ir, Edigėjaus padeda mas, nugalėjo Tochtamyšą, kuris su savo žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila išsiuntė jį Lietu von