Santrauka
Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, 1940 m. Lietuvą okupavusi, o 1944 m. – reokupavusi. Tačiau pergyvenusi didžiules netektis – Lietuvos žydų Holokaustą, masines Sovietų Sąjungos vykdytas deportacijas į Sibirą, emigraciją 1944 m. į Vakarus, Lietuva sugebėjo pakilti į ilgiausią „karą po karo“ – Lietuvos partizanų pasipriešinimą SSRS ištisą. 1940 VI 15 realizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupuoja ir aneksuoja Lietuvos Respubliką.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, 1940 m. Lietuvą okupavusi, o 1944 m. – reokupavusi. |
| t-002 1944 m. vasarą sovietų kariuomenė išvadavo Lietuvą iš nacių Vokietijos ir tuo pat metu antrą kartą okupavo Lietuvą. |
| t-003 1940 m. vasarą Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, prievarta įvedė tariamą „liaudies demokratiją“ ir įjungė jas į SSRS. |
| t-004 1940 m. birželio 15 d. į Lietuvą atvykusiam sovietų emisarui Vladimirui Dekanozovui atiteko reali aukščiausioji valdžia. |
| t-005 1944 m. vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacistinę Vokietiją, antrą kartą okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją. |
| t-006 Sovietų Sąjungos vykdytos deportacijos į Sibirą buvo viena iš didžiųjų Lietuvos netekčių po 1940 m. okupacijos ir 1944 m. reokupacijos. |
| t-007 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga, realizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, okupavo ir aneksavo Lietuvos Respubliką. |
| t-008 Reali aukščiausioji valdžia atiteko ne šalyje likusiems ministrams, o birželio 15 dienos pavakare į Lietuvą iš Maskvos atvykusiam sovietų vyriausybės emisarui Vladimirui Dekanozovui (kartu su juo atvyko ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pirmasis. |