Latvija

Santrauka

26 d. ties Kuršėnais iš Latvijos perėjo į Lietuvos teritoriją stipri jungtinė vo. Iš 8-tos ir 10-tos vokiečių armijų likučių Latvijoje buvo sudaryta tam reikalui speciali ka.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Tačiau šis procesas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valstybei.		c-001
t-002 Nenorėdamos, kad vokiečiai įsitvirtintų rytinėje Baltijos pakrantėje, Antantės šalys (ypač Anglija) ėmė reikalauti, kad vokiečiai pasitrauktų iš Latvijos ir Lietuvos.		c-002
t-003 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.		c-003
t-004 Lemiamų kovų su bolševikais metu Šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje susitelkė naujas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių priešas – bermontininkai.		c-004
t-005 26 d. ties Kuršėnais iš Latvijos perėjo į Lietuvos teritoriją stipri jungtinė vokiečių rusų kariuomenė, išgarsėjusi bermontininkų vardu.		c-005
t-006 Iš 8-tos ir 10-tos vokiečių armijų likučių Latvijoje buvo sudaryta tam reikalui speciali kariuomenė, kuri turėjo eiti kariauti su bolševikais po rusų vėliava.		c-006
t-007 Lyginant su Latvija ir Estija, dvarininkų žemėvalda Lietuvoje buvo perpus mažesnė, o dvarai mažesni 5–6 kartus, valstiečių ūkio ploto vidurkis Lietuvoje – 15,2 ha (Latvijoje – 21,0, Estijoje 29,4 ha).		c-007
t-008 Tiesa, Latvija 1921 m. vasario 16 d. pripažino Lietuvą de jure – Lietuvos tarptautinės izoliacijos metu tai buvo didelė parama.		c-008
t-009 Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą.		c-009
t-010 Raštikis zondavo karinio bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimybes, pasisakė už trijų šalių karinę sąjungą, tačiau A.		c-010
t-011 Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą.		c-011
t-012 Pagal papildomą slaptąjį Vokietijos ir SSRS protokolą Latvija atiteko sovietų įtakos sferai.		c-012
t-013 Sovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi ir tuo, kad viso pasaulio dėmesys buvo skirtas vokiečių įsiveržimui į Paryžių, 1940 m. vasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir, prievarta įvedusi tariamai demokratinį valdymą (oficialiai.		c-013
t-014 Lietuvos sovietizacija 1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.		c-014
t-015 Karui baigiantis, 1943 m., naciai naikino miestų getus, iškasė ir degino nužudytųjų kūnus, 11 000 Lietuvos žydų buvo išvežti į Estijoje ir Latvijoje buvusius konclagerius, apie 3,5 tūkst.		c-015
t-016 Unitarinė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijome kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus.		c-016
t-017 Lietuva pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, todėl 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (panašiai pasielgė Latvija ir Estija).		c-017
t-018 1990 m. gegužės 12 d. Lietuva, Latvija ir Estija atnaujino 1934 m. Baltijos valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartį ir įkūrė Baltijos Valstybių Tarybą, jos posėdžiuose rengiama bendra užsienio politikos pozicija.		c-018
t-019 Kovų su bolševikais įkarštyje Šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje susitelkė bermontininkai.		c-019
t-020 Slapstėsi Latvijos teritorijoje, vėliau Kretingos rajone.		c-020

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Tačiau šis procesas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valstybei.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Šiuo periodu išryškėjo lietuvių siekis didinti įtaką kitų baltų gentims (ypač gyvenusioms šiauriau - prie Dauguvos) ir įtraukti jas į konsoliduojamos Lietuvos valstybės sudėtį. Tačiau šis proce- sas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi- kūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty- bei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Nenorėdamos, kad vokiečiai įsitvirtintų rytinėje Baltijos pakrantėje, Antantės šalys (ypač Anglija) ėmė reikalauti, kad vokiečiai pasitrauktų iš Latvijos ir Lietuvos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nenorėdamos, kad vokiečiai įsitvirtintų rytinėje Baltijos pakrantėje, Antantės šalys (ypač Anglija) ėmė reikalauti, kad vokiečiai pasitrauktų iš Latvijos ir Lietuvos. Pagrasinus ekonominėmis sankcijomis, Vokietijos vyriausybė nenoro- mis įsakė vokiečių kariams evakuotis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

ORiebiniai

1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenki- Jos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daug- pilio. Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lemiamų kovų su bolševikais metu Šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje susitelkė naujas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių priešas – bermontininkai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

“LIETUVOS

asies

Mūšio priešistorė

Lemiamų kovų su bolševikais įkarštyje Šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje susitelkė naujas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių priešas - bermontininkai. Tai buvo rusų monarchistų ir vokiečių organizuoti vokie- čių nelaisvėje po Pirmojo pasaulinio karo buvusių rusų ir vokiečių savanorių dali- niai. Jie deklaravo kovojantys prieš bolše- vikus, už monarchinės Rusijos imperijos atkūrimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 26 d. ties Kuršėnais iš Latvijos perėjo į Lietuvos teritoriją stipri jungtinė vokiečių rusų kariuomenė, išgarsėjusi bermontininkų vardu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1919 m. liepos mėn. 26 d. ties Kuršė- nais iš Latvijos perėjo į Lietuvos teritoriją stipri jungtinė vo- kiečių rusų kariuomenė, išgarsėjusi bermontininkų vardu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Iš 8-tos ir 10-tos vokiečių armijų likučių Latvijoje buvo sudaryta tam reikalui speciali kariuomenė, kuri turėjo eiti kariauti su bolševikais po rusų vėliava.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Iš 8-tos ir 10-tos vokiečių armijų likučių Latvijoje buvo sudaryta tam reikalui speciali ka- riuomenė, kuri turėjo eiti kariauti su bolševikais po rusų vėliava.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Lyginant su Latvija ir Estija, dvarininkų žemėvalda Lietuvoje buvo perpus mažesnė, o dvarai mažesni 5–6 kartus, valstiečių ūkio ploto vidurkis Lietuvoje – 15,2 ha (Latvijoje – 21,0, Estijoje 29,4 ha).